Rinkimų apžvalga Utenos apskrities savivaldybėse Juodasis
Transkript
Rinkimų apžvalga Utenos apskrities savivaldybėse Juodasis
0 1 1 . . 12 Utenos kolegijos bendrabutyje nužudytas studentas 16 Rinkimų apžvalga Utenos apskrities savivaldybėse 22 Juodasis baronas Vrangelis gimė Zarasų krašte . 0 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . . 2 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . . 2 0 1 1 . . . 0 3 . . . Su mumis saugu ir patikima UAB “Jaros sauga” teikia šias paslaugas: 1. apsauginės, gaisrinės, užpuolimo signalizacijos, vaizdo stebėjimo ir praėjimo kontrolės sistemų projektavimas ir montavimas; 2. būsto, patalpų, statybinių aikštelių ir kitų objektų apsauga; 3. apsaugos sistemų techninis aptarnavimas; 4. fizinė objektų ir renginių apsauga; 5. klientų ir partnerių patikimumo patikrinimas; 6. pagalba susigrąžinant skolas; 7. darbuotojų patikimumo nustatymas; 8. pinigų inkasavimas. UAB “Jaros sauga” Šaltupio g. 11, LT-29131 Anykščiai Telefonas Faksas El.paštas (8-381) 59033 (visą parą), (8-615) 91433 (8-381) 58498 [email protected] 2 0 1 1 . . . . . . 0 3 t u r . . i . n y s . . . . . . . . . . Netiesa, kai tu sakai, jog blogiau nebus. Kančia - kaip bekraščiai pusnynai paukščių nubėgiotais laukais. Kaip Murakami paslaptingi šuliniai, kurių išvengti gali tik tada, jei eini ne vienas ir dar susikibęs rankomis. Tačiau kito rankos turi būti šiltos ir kvepiančios tuo pirmapradžiu pažadu nenuskriausti, iš kurio kūdikiai atskiria gerą žmogų, kad į jas atsiremtum. Įsikibtum širdim, kad atlėgtų blogų nuojautų išsipildymo baimė. Kad galėtum keliauti vešlių žolynų pievom tarp bedugnių šulinių ir nebijotum įkristi, o paukščių paliktuose hieroglifuose skaitytum savo lemtį – viskas bus gerai, tau negali nieko atsitikti. Neigdamas žinojimą, kad tūkstančiams panašių į tave atsitiko. Slopindamas apgailestavimą, kad nesi sudaręs sutarties kaip Faustas palaimos akimirką ištarti „Sustok, akimirka, žavinga“... Tačiau argi kada jauteisi visiškai laimingas? Ar pasikartojo būsena prie upės, kai saulė džiovino rieškučiom atneštą vandenį iš apsauginių smėlio pilies griovių, kad pasakytum - esu toks laimingas, kad jau galėčiau mirti. Nesiviliu, jog galėtų būti dar geriau. Kita vertus, net ir tą pasakišką kūdikystės dieną greičiausiai pykai, kad įkaitintas smėlis per greitai sugeria vandenį. Be to, kojas reikėjo saugoti nuo geldučių. Todėl netiesa, kai aš sakau, jog gali būti ir dar blogiau. Abi būsenos - ir gera, ir bloga - yra netikros, reliatyvios, tiesiogiai priklausančios nuo to, kaip jas apšviečia šviesa. Šimtametei – 250 litų bauda už du šimtus gramų pilstuko ...sankirta...................................12psl... Studentas prisipažino nužudęs kambario draugą ....argumentai.....................................15psl... Kasos aparatai turguje - pagalba ar žlugdymas? ...situacija...................................16psl... Beveik stabili valdžia ....Aukštaitijos...didžiūnai................22psl... Juodasis baronas Vrangelis gimė Zarasų krašte ....pastabos...paraštėse...................26psl... Dvi Airijos ...amžiaus...paslaptys.................28psl... Vidurnakčio šviesa Ilgio pakrantėje ....senas...albumas............................30psl... Buvęs apskrities viršininkas gyvenimą griebia už ragų Pagarbiai Gražina Šmigelskienė 2011 Nr. 3 (41) Mėnesinis žurnalas Leidėjas – UAB „Anykštos redakcija“. ISSN 1822-8615 Adresas: Vilniaus g. 29, LT-29145 Anykščiai Tel. (8-381) 59 474, (8-381) 59 458, el. p.: [email protected]. Tiražas 5000 egz. Žurnalas eina nuo 2007 lapkričio mėn. Spausdino UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“. ...pora...........................................34psl... Šeima, kaip ir tėvynė, viena ....veidrodis.....................................35psl... Sportinis stilius – tik miškui ...provokacija....................................36psl... Vyriausioji redaktorė Gražina Šmigelskienė, (8-687) 25892. Žurnalistai ir bendradarbiai: Vytautas Balčiūnas, Linas Bitvinskas (8-675) 47714, Daiva Goštautaitė (8-679) 14209, Raimondas Guobis, Lolita Kaminskienė, Rytis Kulbokas (8-650) 86969, Olegas Lapinas, Arvydas Lingaitis (8-672) 43422, Jolanta Matkevičienė (8-615) 69207, Valentinas Matvejenko, Šarūnas Miškinis, Elvyra Sabalytė, Irmantas Steponavičius, Vidmantas Šmigelskas (8-618) 25835, Sveta Vitkienė (8-614) 78637. Fotografas Jonas Junevičius (8-686) 33036. Kalbos redaktorius Linas Bitvinskas. Dizaineris Kęstutis Vasiliūnas. Maketuotojas Justas Navašinskas. Viršelio nuotraukoje: Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas. Utenos apskrities moterys važiuotų į Maskvą... ...kolekcija.....................................38psl... Uteniškio lobis – nuotraukos ir atvirukai ...kovo...kokteilis........................39psl... 13 klausimų Genadijui Jefimovui ...kryžiažodis........................................40psl... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 p s l . . . redaktoriaus skiltis ...tema................................2psl... 2 . t e m a . . . . . . . . . . . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Šimtametei – 250 litų bauda už du šimtus gramų pilstuko . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 p s l . . . . Utenoje – analogo neturinti istorija. Šimtmetį netrukus švęsianti Drobiškių kaimo gyventoja Veronika Bilaišienė sausį sumokėjo 250 litų baudą už namuose laikytus 200 gramų pilstuko. Pernai švęstą savo vardadienį, kurio metu senolės namuose apsilankiusi policija šaldytuve aptiko 200 gramų pilstuko, ilgaamžė tikriausiai prisimins visą likusį gyvenimą. Mažame buteliuke supilti velnio lašai pensininkei kainavo rekordiškai brangiai – vieną gramą gėrimo ją nubaudę pareigūnai įvertino vienu litu ir dvidešimt penkiais centais. . . . Elvyra Sabalytė > Vardadienis – šuniui ant uodegos V.Bilaišienei 2010 metų liepos 9 dieną kartu su kaimynais rengiantis atšvęsti vardadienį, jos namuose netikėtai pasirodė trys policininkai. Namus apieškoję pareigūnai pensininkės šaldytuve rado 200 gramų talpos buteliuką, kuriame buvo neaiškios kilmės alkoholis. Radinys buvo pasiųstas ištirti ekspertams. Metų pabaigoje gavus ekspertizės rezultatus, paaiškėjo, kad jame buvo supiltas denatūruotas 35 laipsnių etilo alkoholio skiedinys. „Sausio pradžioje atvažiavo du policininkai ir atvežė pranešimą, kad turiu sumokėti 250 litų baudą už pilstuko laikymą. Jie mane pagąsdino, kad jei iškart nesumokėsiu, teks mokėti didesnę sumą, – pasakojo V.Bilaišienė. – Taigi pasiskolinau iš kaimynų pinigų ir paprašiau policininkų, kad jie už mane sumokėtų baudą. Jie paaiškino, kad negali to daryti, bet aš vis tiek jų prisiprašiau, nes jau nebeturiu jėgų pasiekti banką. Tuo metu pas mane besisvečiavęs kaimynas Alfonsas Levarauskas dar pajuokavo, kad užpustytu keliu mane į banką galėtų nuneštų nebent neštuvais. Ar policininkai sumokėjo baudą, nežinau, nes kvito šaknelių niekas neatvežė. Labiausiai norėčiau, kad ši istorija kuo greičiau baigtųsi“. Šio įvykio savo versiją korespondentei išdėsčiusi geriausia šimtametės kaimynė Irena Jurgelevičienė apgailestavo, esą senolė nukentėjo per ją: “Tai buvo normali degtinė, kurią atsivežė mano svečiai iš Kauno. Jos likučius supyliau į nedidelį buteliuką ir atsinešiau pas varduvininkę. Buvo labai karšta, todėl degtinę padėjau į šaldytuvą, kad atvėstų. Beruošiant vaišių stalą, tarpduryje išdygo trys policininkai. Šaldytuve radę minėtą gėrimą jie surašė kaimynei protokolą už pilstuko laikymą. Taigi varduvių nuotaika – kaip šuniui ant uodegos. Tiesa, bandžiau iš policininko rankos išstverti savo buteliuką, bet ką gi aš, pleiskana, prieš juos padarysiu. Jei būtų pasisekę jį išlupti, būčiau degtinę čia pat išgėrusi arba sudaužiusi buteliuką į koklinę krosnį. Policininkai rado ir prie lovos padėtą maišelį, kuriame buvo vardadieniui nupirkti du buteliai šampano ir vienas valstybinės degtinės, bet dėl to nieko nesakė“. Apie žmones tik gerai galvojanti ir visiems gero linkinti V.Bilaišienė atskleidė įtarianti, kas ją įskundė policijai. Tie žmonės pavogė ne tik jos ratus ir plūgus, bet ir eurus, kuriais bandė atsiskaityti už prekes į kaimą atvažiavus autoparduotuvei. Senolė, kuriai neretai ūkyje prireikia kokios nors pagalbos, nė nemanė slėpti, kad kaime talkininkai už darbą paprastai prašo degtinės, o ne pinigų. Jei jos neduoda, gavę atlygį už darbą iškart nusiperka degtinės ir prisigeria, o kai parėję namo sukelia barnius, bėda krinta ant > Šviesaus ir guvaus proto Veronikai Bilaišienei gali pavydėti gerokai už ją jaunesni žmonės. jos. Ilgaamžė tvirtino, kad naminės degtinės jų apylinkėse niekas nevaro, nėra net tokios mados, todėl čia jos gauti labai sunku. Pilstuku irgi niekas esą neprekiauja. Į mūsų pokalbį įsijungęs žodžio kišenėje neieškantis A.Levarauskas tvirtino, kad gyvenant vienkiemyje svarbiausia gerai sugyventi su kaimynais. „Jei gyvendamas vienkiemyje su visais gerai sugyveni, bus gerai, jei ne – blogai, – atskleidė gyvenimo vienkiemyje ypatumus A.Levarauskas. – Policijai reikia dirbti ir bausti, nes jiems irgi valgyti reikia. Jei randa toną pilstuko, paprastai nieko nenubaudžia. Geriausia griebti visokias smulkias žuveles, kurios vandenį drumsčia. Panašiai ir su vagystėmis. Lietuvoje geriausia vogti bent 5 milijonus, nes už didelę sumą nenubaus, o jei vištą nukniauksi, treji metai garantuoti. Taip buvo visais laikais, taip ir liks“. „V.Bilaišienei vienai namuose sėdėti nuobodu, pas ją vis kas nors užsuka, nes ji labai vaišinga, – savo nuomonę apie šį įvykį dėstė pavardės atskleisti nepanorusi viena Drobiškių kaimo gyventoja. – Policininkai tąkart tikriausiai jos namuose rimtai nieko neieškojo, jei būtų gerai paieškoję, tai ir t e m a . būtų radę. Visko pas mus kaime būna... O baudą jai skyrė per griežtą, manau, kad peržengė visas sveiko proto ribas. Tai gal ir už dešimt gramų naminės ar pilstuko galima žmogų nubausti? Vadovaujantis tokia logika, reikėtų bausti ir visas kaimo bobutes, kurios namine degtine skaudančius sąnarius trina“. Pareigūnai skyrė švelniausią nuobaudą Policininkai per V.Bilaišienės vardadienį jos namuose apsilankė neatsitiktinai. Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate pasitikėjimo telefonu buvo gautas anoniminis pranešimas, kad ilgaamžė namuose galimai laiko ir prekiauja pilstuku. Anksčiau senolė vieną kartą jau buvo bausta už panašų nusižengimą. Tuomet pas ją buvo rasta 500 gramų pilstuko. 2010 metų pabaigoje ekspertizės rezultatų sulaukę pareigūnai žinojo, kad nuo 2011 metų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse įsigalios kai kurie pasikeitimai, dėl lengvinančių aplinkybių už administracinius teisės pažeidimus jų pažeidėjus leisiantys bausti daug švelniau, todėl nuobaudą senolės pasigailėję pareigūnai jai skyrė šių metų pradžioje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse rašoma, kad pilstuko laikymas ar pardavimas neturint leidimo užtraukia baudą nuo 500 litų iki 2 tūkstančių. V.Bilaišienei surašytas administracinis nurodymas, kuriuo jai paskirta sumokėti pusę numatytos minimalios baudos – 250 litų. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininko Audriaus Micikevičiaus teigimu, pareigūnai nusižengimą padariusiems žmonėms visada stengiasi geranoriškai paaiškinti, kad įstatymas numato ir lengvinančias aplinkybes, ir nesistengia jų sutrypti. Tačiau poskyrio viršininkui nesuprantamas žmonių noras už darbą atsilyginti degtine. Gero darymas kažkam yra blogo darymas, nes degtinės prisigėrę vyrai namuose triukšmauja, kelia barnius. „Gal ir nelabai rekomenduojama tai daryti, bet > Veronika Bilaišienė kartu su kaimynais Alfonsu Levarausku ir Irena Jurgelevičiene iki šiol negali užmiršti savo vardadienio. . . 2 . 0 . 1 . 1 . . . . . . 0 . V. Bivainienės paprašyti policininkai padarė geranorišką paslaugą ir už ją sumokėjo baudą, – sakė A. Micikevičius. – Mes esam tik įstatymų vykdytojai. Už kokį minimalų kiekį neteisėtai laikomo pilstuko galima surašyti administracinį nurodymą, nėra numatyta. Nenumatyta ir tai, kad negalima bausti garbaus amžiaus, pavyzdžiui, šimto metų sulaukusio žmogaus.“ Draugiški ir vaišingi gyvena ilgiau V.Bilaišienės namuose lankiausi vasario šešioliktąją, kai buvo švenčiama Lietuvos Nepriklausomybės diena. Buvusi politinė kalinė apgailestavo, kad per šią šventę jos niekas nebeprisimena. Dar prieš kokius penkerius metus šios visiems lietuviams brangios šventės proga ji kasmet iš Saldutiškio seniūnijos sulaukdavo sveikinimo. Ilgaamžę tą dieną labai nuliūdino ir žinia apie poeto Justino Marcinkevičiaus mirtį. Bendraujant su kaimo šviesuole stebino ne tik guvus jos protas, greita orientacija, bet ir skvarbi mintis, domėjimasis šalies gyvenimo įvykiais. V.Bilaišienė buvo du kartus ištekėjusi, tačiau vaikų Dievas nedavė susilaukti. Palaidojusi pirmąjį vyrą, antrą kartą ištekėjo būdama 78 metų. Senolė visą gyvenimą buvo tvirta ir sveika, net gripu nesirgdavo. Dar prieš dešimt metų ilgaamžė pati autobusu nuvažiuodavo pasimelsti į Kuktiškių bažnyčią, dabar ją retkarčiais į bažnyčią nuveža antrojo vyro vaikai. Gražų balsą iki šiol išsaugojusi pensininkė 12 metų giedojo bažnyčios chore, be jos giesmių neapsieidavo ir nė vienos laidotuvės. Kol leido sveikata, senolė nesėdėjo be darbo, todėl karvę pardavė tik prieš dvejus metus. Atminties jai bet kas galėtų pavydėti. Ilgaamžei labai keista, kai ją geranoriškai globojanti už ją gerokai jaunesnė kaimynė I. Jurgelevičienė ką nors užmiršta ar neprisimena kai kurių dalykų, dėl to ji kartais net pykteli ant kaimynės. V.Bivainienė niekada neskyrė ypatingos svarbos mitybai. Skaniausias jos valgis – sūris, juoda duona ir kava. Pasigardžiuodama ji valgo ir cepelinus, kerta mėsą. Greit į antrąjį šimtmetį įkopsianti senolė mėgsta išgerti alaus, tačiau jei kartais jo padaugina, apima snaudulys. Po pirties su kaimyne ji ne tik alučio, >>> 3 . . . . . . . . . . . . . . . . prospektas Ar baudos padeda perauklėti žmogų? Dovilė Kirdeikytė, uteniškė: „Baudas reikia skirti proto ribose. Už tokį nusižengimą būtų užtekę ir įspėjimo. O gal ta močiutė laikė naminę skaudantiems sąnariams trinti? Aš abejoju, ar galima žmogų perauklėti baudomis, juolab kad daugelis nubaustųjų nuo baudų bando išsisukti duodami pareigūnams kyšius. Mus visada traukia tai, kas yra draudžiama, todėl siūlyčiau sumažinti valstybinės degtinės kainas, žmonės bent nesinuodytų gerdami neaiškios kilmės naminę degtinę.“ Elvyros Sabalytės nuotr. . Saulius Rackevičius: „Nubausti žmogų pinigine bauda yra viena efektyviausių auklėjimo priemonių, nes žmonės yra labai prisirišę prie pinigų. Tačiau vien bausti neužtenka, kovojant prieš tamsą reikia ir kitokių priemonių. Reikia stengtis žmones uždegti dvasingumu, labiau propaguoti kultūrą, religiją. Beje, baudos Lietuvoje už bet ką, išskyrus gal už vairavimą esant neblaiviam, yra juokingos, todėl jos ir neatbaido nuo kai kurių žingsnių. O jei žmogus per šimtą gyvenimo metų nesuprato, kas yra gerai, o kas – blogai, jam jau niekas nebepadės. Skiriant baudas niekam nereikėtų daryti išimčių – nei senam, nei jaunam, prieš įstatymą visi turi būti lygūs.“ Elvyros Sabalytės nuotr. . Rolandas Juknevičius, zarasiškis: „Padeda. Perkėlus pažeidimus už žvejybą elektros prietaisais iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso į Baudžiamąjį kodeksą, tokių pažeidimų žymiai sumažėjo. Beje, mano nuomone, baudos turėtų būti orientuotos į baudžiamųjų pragyvenimo lygį ir pajamas. Jos turėtų būti diferencijuotos, nes tokio pat dydžio bauda vienam gali būti mėnesio ar daugiau pajamos, o kitam – valandos ar dienos uždarbis.“ Ivaras Bieliauskas, anykštėnas: „Manau, kad baudos daugiau drausmina, negu auklėja. Auklėti yra kitų priemonių. Tačiau, mano nuomone, bausti reikia pamatuotai, priklausomai, ar žmogus nusižengė atsitiktinai ar piktybiškai, atsižvelgti, ar jis sistemingai pažeidinėja įstatymus ir viešąją tvarką, kokios jo nusižengimų pasekmės aplinkiniams.“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 p s l . . . . 2 . t e m a . . . . . . . . . . . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . >>> > Irena Jurgelevičienė rodo, kurioje vietoje šaldytuve buvo padėjusi taip brangiai tvarkos sergėtojų įvertintą gėrimą. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 p s l . . . . bet ir po šimtą gramų, kad kraują pravarinėtų, išgeria. „Kaip sulaukti šimto metų? Reikia melstis, gerai apie visus galvot, visą laiką būti draugiškam ir vaišingam, – į mano klausimą apie ilgaamžiškumo paslaptį atsakė V.Bilaišienė. – Jei kas užsuka, visada apkraunu stalą vaišėmis, todėl mano namuose nuolat būna žmonių, o kieme – mašinų. Štai ir šiandien su kaimynais trise žaidžiame kortomis“. Pensininkė juokavo, kad visas jos darbas – skaitymas. Nors abi jos akys operuotos, moteris iki šiol skaito be akinių. Vienkiemio gyventoja Konkursas prenumeruoju rajono laikraštį “Utenis“, skaito visokius žurnalus, kuriuos atneša I.Jurgelėnienė – „Žmones“, „Stilių“ ir kitus. Anksčiau šeštadieniais imdavo ir „Vakaro žinias“, bet dėl ten spausdinamų nuogybių, kurių negali pakęsti, laikraščio atsisakė. Ypač jai patinka televizijos laida „Duokim garo“, o nuo filmo „Dapkai ir Butkai“ negali atsitraukti.“Žiūriu visas žinių laidas, ir vis stebiuosi mūsų valdžios politika. Kas liko Lietuvoje? Tik mes, seniai. Tikrai įdomi mūsų valdžios politika, tik neaišku, kur mūsų valstybė su tokia politika nueis“, – politikavo ilgaamžė. Atspėkite objektą Atspėkite, kokioje šalyje, mieste ir prie kokio paminklo nusifotografavo mūsų redakcijos darbuotoja Roma Junevičienė. Jums reikia kuo tiksliau nurodyti šio objekto buvimo vietą ir pavadinimą. Nugalėtojas bus išrinktas burtų keliu, jam atiteks UAB „Abuva“ prizas – 100 Lt čekis pramogoms ir vakarienei šiame Utenoje esančiame komplekse. Atsakymus iki kovo 26 dienos siųskite el. adresu [email protected]. Vasario mėnesį atsakymus konkursui atsiuntė 28 skaitytojai. Visų atsakymai buvo teisingi žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ bendradarbis Valentinas Matvejenko nusifotografavo prie seniausios Lietuvoje medinės šv.Juozapo bažnyčios Ignalinos rajone, Palūšėje. Teisingus atsakymus atsiuntė: uteniškiai Ieva Mociūnaitė, Laimutė Jasiūnienė, Evaldas Matulis, Rima Navickienė, Dalia Gylienė, Julija Vorobjova, Birutė Jatautienė, Ingrida Rukšienė; Jadvyga Butkienė, Vladas Atkočius: anykštėnai: Jolita Kairienė, Ligita Matulienė, Rita ir Vytautas Ražanskai, Meilutė ir Jonas Gvazdauskai, Juozas Bujokas; Nida Kadžionienė, Agnė Bakanauskaitė bei Gintarė Laucytė; Saulė Pelekienė ir Justas Jasėnas iš Zarasų; ignaliniečiai Julius Daubaras, Sigita Rudytė, Tadas Šakalys ir Aušra Vaičiukėnaitė; Janė Jaksebogaitė iš Vilniaus ir S.Kvietkauskienė, nenurodžiusi, kur gyvena. Burtai lėmė, kad UAB „Abuva“ 100 Lt čekis vakarienei ir pramogoms atiteko Sigitai Rudytei iš Ignalinos. Prašome laimėtoją paskambinti telefonu (8-614) 78637. Informacija apie UAB „Abuva“ paslaugas – www.abuva.lt. Iš tremties parsivežė 60 sagų Per savo gyvenimą V.Bilaišienė matė ir šilto, ir šalto. 1949 metais moteris už politinę veiklą buvo nuteista septyneriais metais nelaisvės ir ištremta į Gorkio miestą. „Mano brolis Jonas Bikelis buvo partizanas, o aš – partizanų ryšininkė, – pasakojo pokario metais nuo gimtinėje likusio vyro atplėšta politinė kalinė. – Devynis mėnesius mane Vilniaus saugume tardę saugumiečiai kaltino tuo, kad nepranešiau valdžiai apie partizanavusį brolį, teisė ir kaip buožę, nes tėvai valdė valaką žemės. Baisiausia buvo, kad kameroje sėdėjau viena, teko paragauti ir karcerio. Nors nieko neišdaviau, bylą vis tiek sufabrikavo. Ryžto nepasiduoti mane įkvėpdavo ant vienutės sienos kažkieno išraižyti žodžiai: “Prisipažinimas – pražūtis, neprisipažinimas – išeitis, išdavystė – mirtis“. Labiausiai širdį geldavo, kai už sienos išgirsdavau kitus kalinius dainuojant “Kur bakūžė samanota“. Tremties pradžioje moteris dirbo viename Gorkio siuvimo fabrikų. Vėliau nuspręsta, kad politinei kalinei tai esąs per lengvas darbas, todėl ji buvo išsiųsta dirbti į fermą, kur tapo darbo pirmūne. Teko tremtinei plušėti ir miške, kur už alinantį darbą dienai gaudavo 400 gramų duonos. Nuo to laiko ji priprato mažai valgyti ir saikingai maitinasi iki šiol. Paklausta, ar ką nors užgyveno būdama tremtyje, senolė šyptelėjo: „Visas mano turtas, kurį parsivežiau namo, buvo 60 darbiniams drabužiams tinkamų „guzikų“, bet ir tuos išdalinau. Kad dėl jų kuo nors neapkaltintų, prieš kelionę į Lietuvą praardžiau šimtasiūlę ir „guzikus“ prisiuvau prie vidinės medžiagos pusės“. . . b e . . . d i k t o f 2 0 1 o n o 1 . . . . . . 0 . . 3 . . . . Daiva Goštautaitė > Justo Navašinsko nuotr. Apie peles ir panteras Prieš porą metų teko tartis dėl interviu su Vilniaus universiteto rektoriumi Benediktu Juodka ir vienuole, rezistente Nijole Sadūnaite. „Kur ir kada“, – tik į šiuos klausimus turėjau atsakyti būsimiems pašnekovams. Jokių išsisukinėjimų, atsikalbinėjimų, prašymų... O ir patys interviu buvo kitokie – be tuščių frazių ir koketiško maivymosi „čia ne spaudai...“. Manau, niekas negalėtų ginčytis, jog apie tai – baisu. Lyg moterys būtų kokios belytės jie – ne žvaigždės... šventos būtybės, pasitenkinančios dangiškąja Tačiau pabandyk prakalbinti vietines žvaigždes! Tai mana. Atrodytų, prisipažinti, jog blogą nuotaiką – aukštasis pilotažas ne vienam žurnalistui. Aišku, gydomės naujais batais, būtų nuodėmė arba kad kai neturi, ką pasakyti, tikrai geriau patylėti, bet išsvajoti papuošalai teikia tiek pat džiaugsmo, kiek žvelgiant į savo kaimo žvaigždūnus ir žvaigždūnes prekybos centre nupirktas sviesto pakelis. Iš kur to nepasakysi. Bėda ta, jog dažniausiai jie kalba tas mūsų, lietuvių, drovumas ir nepasitikėjimas tik tada, kai niekas jų neklausia. Vieni iškilmingai savimi? „Man tai neįdomu“, „neturiu, ką parodyti“, pasakoja, kaip Lietuvoje vykdys reformas ir steigs „koks kieno reikalas, kas kabo mano spintoje“, – va kamieninių ląstelių centrus, kiti, kurie visai neturi šitaip moterys slepia save. Kalbėti apie Mocartą, fantazijos, apsiriboja pažadais didinti pensijas ir Picaso ar Bodlerą – va čia būtų „lygis“, o džiaugtis mažinti kainas. Kažin kodėl niekas nesugalvoja „skudurais” ir „blizgučiais“ netgi neetiška... plačiuose Tėvynės laukuose pastatyti kosmodromo... Rubrika „Veidrodis“ – tik vienas iš pavyzdžių. Tačiau šį kartą žvaigždžių išmonės nenagrinėsiu. Moteriai prisipažinti, jog ketvirtą naktį iš eilės Taigi, apie vietines žvaigždes... Jeigu būsiu apkaltinta klykiantis kūdikis tikrai varo iš proto – šventvagystė. lytine diskriminacija, tiek jau to, bet mesiu akmenį Kokia tu mama, jeigu taip kalbi... O jeigu dar į moterų daržą. Jeigu prakalbinti žvaigždūną kartais pasakysi, jog tau nusibodo kas rytą lyginti vyro pavyksta, tai jo brangiausiąją „žvaigždūnę“ – marškinius ir nuolat užrišinėti kaklaraištį, gali jokių šansų. Suprantama, nagrinėti akcijų biržų būti net apšaukta ragana – bloga mama, šlykšti svyravimus ar Ekvadoro politinę sistemą gal ir žmona... Juk moterims nedera būti pavargusioms, baisoka, tačiau negi taip jau baisu kalbėti apie nepatenkintoms, akivaizdu, jog skusti bulves joms sukneles ir batus? turi būti maloniau nei matuotis gėlėtą suknelę, o „Aukštaitiškame formate“ atsiradusi nauja rubrika siurbti kilimą geriau nei eiti į spektaklį. „Veidrodis“ – tikras išbandymas žurnalistui. Tik mažame draugių ratelyje gali pasiskųsti, kaip tau Atrodytų, kad viskas įkyrėjo, ...Tačiau pabandyk prakalbinti vietines žvaigždes! Tai – bet visuomenės visos moterys aukštasis pilotažas ne vienam žurnalistui... tik ir avi batelius akyse turi būti veidrodiniais kulnais ideali. Deja, ne ir nešiojasi kaustytas rankines. Tačiau, juk taip nėra. visuomenė sukuria tokį moters portretą, pačios Gatvėje tikrai galima sutikti stilingų moterų, bet jas moterys tai daro. Todėl ir lygių teisių bei pagarbos pakalbinti – bėda. Galbūt ir sutiktų praverti savo nėra ko iš tos visuomenės reikalauti, juk pilkos spintas, tačiau, ką pasakys kaimynė iš trečio aukšto pelės niekada nesulaukia tiek dėmesio, kiek arba bendradarbė, dešimt metų dėvinti tą patį pilką charakteringos ir gracingos panteros... švarką... Pasipuošti norime visos, tačiau kalbėti Su kovo 8 – ąja, moterys! “Aukštaitiškas formatas” Prenumeratos kainos 1 mėn. 1,99 9 mėn. 17,91 Žurnalo prenumerata internetu: www.prenumerata.lt ir www.anyksta.lt Prenumeratą priima: Visi šalies paštai. Redakcijos: „Anykštos“ (Vilniaus g. 29, Anykščiai), „Lietuvos ryto“ Utenos skyriuje (Aušros g. 50, Utena), Anykščių skyriuje (A.Baranausko a. 3, Anykščiai), „Utenos dienos“ (Maironio g. 4, Utena, 3 aukštas) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . iš pirmų lūpų Gyvam kūnui chemija netinka Anykštėno gydytojo homeopato Gintaro Rastenio (nuotraukoje) nuomone, vitaminus ir maisto papildus nuo vaistinių lentynų turėtų šluoti tik didelius fizinius krūvius patiriantys sportininkai ir žmonės, nukamuoti ligų. Su G.Rasteniu kalbėjosi žurnalistė Sveta Vitkienė. - Žiemą mažiau judėjome, daugiau ir sočiau valgėme, mažiau buvome gryname ore. Apsunkome, papilkėjome. Gal laikas pasidairyti maisto papildų? - Jei sunkiai sirgote, jei esate intensyviai sportuojantis žmogus – papildų gal ir reikia. Visiems kitiems pakaks trupučiuką savo organizmui padėti, jis susitvarkys pats. Pavasaris – geriausias laikas organizmo valymui, nes tai kepenų, žarnyno, tulžies aktyvumo laikas. Pirmasis jūsų darbas ryte - išspausti pusės citrinos sultis į šilto vandens stiklinę. Šis „kokteilis“ sušildys, padės šalintis šlakams, atstatys organizmo šarmų pusiausvyrą. Pagal rytų mediciną pavasarėjant organizmui labiausiai tinka tai, kas žalia: salotos, kopūstai, špinatai, salierai, ankstyviausios žolės tiesiai iš kiemo. Visais sezonais mums labai naudingi kviečiai. Antra verta įsiminti taisyklė: šaltuoju sezonu mums tinka tai, kas sušildo - nė vieno produkto tiesiai iš šaldytuvo. Šilumą skleidžia prieskoniai (ciberžolės, kmynai, cinamonas, kalendra...), jų reikėtų vartoti daugiau. Tinka aštrūs patiekalai. Dar viena tiesa: žiemą mūsų organizmui iš apelsinų, bananų, mandarinų daugiau žalos nei naudos. Mums naudingesni rudenį džiovintos uogos ir vaisiai, riešutai, obuoliai, sultys. Laikykitės šių taisyklių ir organizmas pats tvarkys savo reikalus, jūsų nealindamas. - Bet lengviau nusipirkti esencialio, kuris gerina kepenų veiklą ir vitaminų, kurie pastiprina... - Kepenis pirma reikia išvalyti, tik tada skatinti jų veiklą. Žiemą mums reikia vienintelio vitamino „D“, nes trūksta saulės. Kitų sintetinių papildų nauda aš abejoju. Gyvam kūnui chemija netinka. Žmogui, kuris racionaliai maitinasi, nieko nepritrūksta. Mūsų organizmas – save reguliuojanti, save gydanti sistema, sugebanti palaikyti tobulą pusiausvyrą. Jei organizmui ko trūksta, jis sugeba tai pasigaminti, susintetinti, gaudamas netgi minimalų reikalingų maisto medžiagų kiekį. Tik nereikia jam trukdyti - Pavasarėjant dažnai sergame, ligas nurašydami per žiemą nusilpusiam imunitetui. - Bet kuriuo metų laiku liga yra signalas žmogui susimąstyti, ką jis daro klaidingai. Galima numalšinti temperatūrą tabletėmis, sušvelninti skausmus piliulėmis, tačiau tai – tik trumpalaikis efektas. Liga baksnos ir baksnos tol, kol neprivers pagalvoti, ką mes su savo organizmu išdarinėjame. Sveikas organizmas nuo kiekvieno skersvėjo nesuserga ir jo sveikata labai mažai tepriklauso nuo pinigų, išleistų vaistinėje, sumos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5 p s l . . . . 2 t e n a . . . A n y k š č 0 i 1 a 1 i . . . . . . 0 M 3 . . o l ė . t a i . . . i r . . . . . Baigiasi kančios dėl Baibių mokyklos Merą pykdo choristų Kilo per pusšimtį pareiškimai gaisr ų Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė Baibių (Zarasų raj.) bendruomenės atstovų skundą dėl mokyklos reorganizavimo kaip nepragrįstą. Sumažėjus mokinių skaičiui Baibių pagrindinėje mokykloje, Zarasų rajono taryba priėmė sprendimą ją reorganizuoti. Baibiečiai prieš tokį sprendimą netgi surengė bado akciją prie savivaldybės. Protesto akcijoms nedavus vaisių, kreiptąsi į teismą. Tačiau ir teismas nebuvo palankus Baibių gyventojams. Teismo sprendime nurodoma, jog į Baibių mokyklos 5-8 klases praėjusių metų rugsėjį ketino ateiti mažiau nei 20 vaikų, todėl mokyklos reorganizacija į pradinio ugdymo skyrių yra pagrista. Iki artimiausios mokyklos – Degučių pagrindinės – nuo Baibių yra 8 kilometrai. Garsiame TV projekte „Chorų karai“ kartu su kitais septyniais chorais debiutavo ir Utenos Auksinis choras, vadovaujamas generolės, iš Utenos kilusios atlikėjos Augustės Vedrickaitės (nuotraukoje). Ji dėl projekto grįžo iš JAV, kur gyveno pastaruosius metus. Dainuoti chore panoro per 100 uteniškių, iš kurių buvo atrinkti 16. Jauniausiam choro dalyviui – 16 metų, vyriausiajai – 45 metai. Paskutinį vasario sekmadienį vykusioje laidoje komisija uteniškių pasirodymą įvertino vien dešimtukais, tačiau dėl vangoko žiūrovų balsavimo choras liko ketvirtoje vietoje. Rajono valdžią pirmosios projekto laidos metu labai suerzino Auksinio choro dalyvių pasisakymas, kad jie repetuoja šaltoje muzikos mokyklos salėje, o laimėję projektą pinigus skirtų jos šildymui sutvarkyti. „Ši laida yra didelis verslas, ir mes tik iš trečio karto sutikome, kad joje dalyvautų ir mūsų choras. Tegul choristai eina ir repetuoja į Kultūros centro salę, yra ir kitų salių“, – pyko per rajono tarybos posėdį meras Alvydas Katinas. Lesina gulbes Drūkšių ežero properšoje prie Ignalinos atominės elektrinės žiemoja 14 gulbių ir apie 30 ančių. Visaginiečiai surinko pinigų grūdams, paukščius globoja ir šeria Visagino aplinkosaugininkai bei atominės elektrinės darbuotojai. Visagino aplinkosaugininkė Nadežda Gordina pasakojo, kad veikiančios atominės elektrinės vandens išmetimo kanalas šildė ežero vandenį, todėl maždaug 25 metus Drūkšiai neužšaldavo, gulbės įprato čia žiemoti. Tačiau jau antrą žiemą paukščiams gresia įšalti - 2009 gruodžio 31 dieną atominė elektrinė išjungta, ežeras užšąla. Šiemet properša gana plati, problemiškesnė buvo praėjusi žiema, kai 50 žiemojančių gulbių ir apie 200 ančių tiesiog netilpo neužšalusiame ežero plote. Erdvę tuomet paukščiams platino ugniagesiai gelbėtojai. Sūrūs keliai VĮ „Utenos regiono keliai“ lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais magistralinių, krašto ir rajoninių kelių barstymui sunaudojo 7066 tonas druskos. Iš viso apskrities kelių priežiūrai per tris mėnesius išleista 4 mln.892 tūkst.Lt. Daugiausiai lėšų panaudota Anykščių rajone (1 mln.71 tūkst.Lt) ir Molėtų rajone (1 mln.16 tūkst.Lt). Ignalinos rajone išleista 922 tūkst.Lt, Zarasų – 930 tūkst.Lt, Utenos – 953 tūkst.Lt. Utenoje statys biodujų jėgainę UAB „Bioinvest“ Utenos rajono Mockėnų kaime planuoja statyti biodujų jėgainę. Biodujų gamybai būtų naudojamos alaus gamybos atliekos. Į jėgainės statybą numatyta investuoti apie 12-15 mln.Lt, o miesto infrastruktūrai plėtoti bendrovė žada 150 tūkst.Lt. Pastačius jėgainę, būtų sukurta 10 naujų darbo vietų. Esant dabartinėms elektros kainoms, investicijos atsipirktų po 11 metų. Nuo metų pradžios iki pirmosios pavasario dienos Utenos apskrityje kilo 51 gaisras, juose žuvo 5 vyrai. Zarasų rajono Magučių kaime nuo cigaretės užsidegus lovai sudegė 41-erių metų vyras, Girvydiškių kaime rastas 60 - mečio kūnas, dar vienas labai apdegęs vyro lavonas rastas gaisravietėje Taraučiznos kaime. Anykščių rajone ugnis pražudė Domeikių kaimo gyventoją, Utenos rajone – tauragniškį. Gaisrai savivaldybėse Ignalina 6 Molėtai 5 Utena 14 Visaginas 7 Anykščiai 7 Zarasai 11 Utenos valdžia vėl skolinasi Utenos rajonas vis labiau klimpsta į skolas. Rajono savivaldybės taryba nusprendė imti 7 mln.Lt paskolą dešimties metų laikotarpiui. 4 mln.Lt iš minėtos paskolos planuojami panaudoti iš Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos finansuojamiems projektams ir iki 3 mln.Lt - kitiems investiciniams projektams vykdyti. Daugiausiai pinigų bus skirta Krašuonos pagrindinės mokyklos pastato rekonstravimui ir energetikos sistemų modernizavimui –750 tūkst.Lt. Gatvių ir kelių tvarkymui Utenos mieste atiteks 670 tūkst.Lt. Net 650 tūkst.Lt žadama investuoti į fontano Dauniškio ežere įrengimą. Paskola bus dengiama iš savivaldybės biudžeto pajamų. Justo Navašinsko nuotr. U pliusai ir minusai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 6 p s l . . . . Broniui Ropei, Ignalinos merui, už tai, kad tampa savivaldos istorijos dalimi. B.Ropė Ignaliną valdo nuo 1992 - ųjų, o per šiuos rinkimus jo valstiečiai - liaudininkai sutriuškino varžovus ir surinko daugiau nei pusę balsų. Rimui Jasiūnui, anykštėnui milijonieriui, buvusiam kandidatui į rajono tarybą, už tai, kad neįtikino rinkėjų. R.Jasiūnas rinkimams subūrė solidžių verslininkų komandą, daug dirbo, daug pinigų išleido, tačiau negavo nė vieno mandato taryboje. Rimantui Sabaliauskui, anykštėnui, kaimo turizmo sodybos savininkui, už valdžios ėmimą prieš rinkimus. Kandidatas į rajono tarybą neturėdamas leidimų pragraižė slidininkų keltuvo pagrindą ir pasikabino savo reklamą. Politikui tramdyti buvo iškviesta policija. Robertui Aleksiejūnui, portalo www. nyksciai.lt redaktoriui, už svetimo darbo vaisių savinimąsi. Rinkimų naktį www.anyksta.lt iš balsavimo apylinkių rinkosi rezultatus ir publikavo savo portale, o kolegos iš „Nykščių“ informaciją „rinkosi“ „Anykštos“ portale. . . U t e n a . . . A n 2 0 1 y k š 1 . č . i . a 0 i 3 . . . . . . M o Genocido byloje kaltinimai pakr ypo į kitą pusę pliusai ir minusai Vytautui Račickui ir Valdui Papieviui, iš Anykščių krašto kilusiems rašytojams, už metų knygas. V.Račicko knyga „Baltos durys“ pripažinta geriausia paauglių nominacijoje, o V.Papievio „Eiti“ paskelbta kūrybiškiausia knyga. t a i . . . i r . . Stirnos eina į miestą sprendimus iškeldamas dvi hipotezes. Jei kaimiečiai buvo karo veiksmų dalyviai arba civiliai, kurie dalyvaudami kovos veiksmuose pažeidė savo civilių statusą (kolaborantai), tai partizanai vis vien veikė pažeisdami tarptautinę teisę ir įvykdė karo nusikaltimus, kadangi kaimiečiai ginklų rankose nelaikė, o nesiginantis ar negalintis gintis priešas yra saugomas karo teisės normų. Partizanai privalėjo kaimiečius suimti kaip karo belaisvius, o ne žudyti juos be teismo. Antra, jei kaimiečiai buvo civiliai, tai tarptautinė teisė kaimiečių teises turėjo saugoti dar daugiau. Ir dar vienas EŽTT sprendimas: jei partizanai vykdė karo teismo sprendimą, tai toks vykęs teismas nebuvo teisingas, nes teismas vyko už akių, ir teisiamieji neturėjo galimybės gintis. Šie sprendimai rodo, kad su civiliais, kolaborantais, su nebegalinčiais gintis priešais turi būti elgiamasi žmogiškai, o juos bausti galima tik po teisingo teismo. Gynėjas V.Sviderskis teigė, kad Kraujelis gali būti nusikaltęs žmogiškumui, nes yra žudęs be teismo. Pasak advokato, Lietuvos gyventojų genocido ir reizstencijos tyrimų centras yra nustatęs, kad A.Kraujelis yra nušovęs kelis žmones, KGB byloje minima, kad nužudęs 11 civilių, o pagal Šyvokienės (partizano sesers) parodymus - Gečius ir Satkūną. Sovietinės valdžios kaltinimai A.Kraujeliui terorizmu, plėšimu, žmogžudystėmis pagal tuometinį Baudžiamąjį kodeksą turi būti vertinami kaip teisingi. Pagrįsti yra ir iš to kylantys uždaviniai - atlikti kratą ir sulaikyti A.Kraujelį. Ginkluoto partizano suėmimo operacija negali būti vertinama kaip genocidas. A.Kraujeliui rezistencijos dalyvio pažymėjimas ir kario savanorio statusas buvo suteiktas neteisingai, nes jie suteikiami tiems, kurie nenusikalto žmogiškumui. Buvusi A.Kraujelio žmona J.Mykolaitienė, išklausiusi advokato kalbos, pasipiktino, nes teigė, jog jai nerūpi aiškinimasis “kas kaltas ir kas kalčiausias” ir pridūrė: “Aš nekaltinu paskutinių šitų… Kas žudė, kas trėmė, kas nagus lupinėjot. Aš noriu žinoti, kur A.Kraujelį išvežėt, nieko nenoriu nuteisti”. Pasak nukentėjusiosios, A.Kraujelis gyveno kaip eilinis žmogus, prie jos nieko nėra nužudęs. Išeidama iš teismo salės ji pareiškė, kad „jeigu norite pažeminti – žeminkite“: „Jis buvo Lietuvos širdis, buvo tikras Lietuvos sūnus”. Dariui Gudeliui, buvusiam Anykščių merui, už tai, kad nesulaukė palaikymo. „Delfi“ skelbtuose geriausių visų laikų Lietuvos merų rinkimuose D.Gudelis buvo tarp 15os kandidatų, už kuriuos skaitytojai galėjo balsuoti. Rinkimuose jis liko priešpaskutinis, 14-as. ė Eimanto Puodžiuko nuotr. Partizano Antano Kraujelio genocido bylos posėdyje vasario 22 d. Panevėžio apygardos teisme kaltinamojo Marijono Misiukonio gynėjas kalbėjo apie Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) nagrinėtos bylos „Kononovas prieš Latviją“ sprendimuose „susišaukiančius” aspektus su A.Kraujelio genocido byla. Po to juos visus išbarė buvusi partizano žmona Janina Mykolaitienė. Kaltinamojo dalyvavus 1965 m. kovo 17 d. Papiškių kaime, Utenos rajone, sulaikant paskutinį Lietuvos partizaną, buvusio Anykščių KGB operatyvininko ir pirmojo nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministro M.Misiukonio gynėjas Vytautas Sviderskis pareiškė prašymą prijungti EŽTT nagrinėtos Vasilijaus Kononovo bylos prieš Latviją sprendimą. Pasak gynėjo, tai gali pasitarnauti šio teismo sprendimams, nes V.Kononovo byla daugeliu atžvilgiu susišaukia su šia. Advokatas dėstė, kad buvęs sovietinis partizanas V.Konononvas 2004 m. buvo nuteistas už karo nusikaltimą: 1944 m. jo vadovaujamas būrys įvykdė baudžiamąją akciją Latvijos Mazie Bati kaime - nužudė 9 kaimiečius: 3 moteris (viena buvo devintą mėnesį nėščia) ir 6 vyrus, kuriuos įtarė išdavus partizanus, o jų namuose rado ginklus. V.Kononovas apskundė Latviją, jog buvo nuteistas už veiksmus, kurie tuomet nebuvo nusikaltimas, ir jis negalėjo numatyti, kad vėliau už tai bus baudžiamas. 2008 m. EŽTT kolegija nutarė, kad Latvija partizaną nuteisė teisėtai, nes atlikdamas tokius veiksmus jis turėjo suprasti, kad daro karo nusikaltimą. Tarptautinės humanitarinės teisės normos karo atveju griežtai išskiria civilius ir karo veiksmų dalyvius, kurie gali naudoti karinę prievartą tik prieš kitus karo veiksmų dalyvius. EŽTT kolegija sprendė problemą: kuo laikyti apsiginklavusius ir partizanus išdavusius kaimiečius - karo veiksmų dalyviai ar civiliais. Teismas priėmė tokius l > Į Utenos gyvūnų globos namus stirnaitę lydėjo aplinkosaugininkas Romualdas Motiejaitis. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas Marius Vaikutis Utenos Grybelių mikrorajone, pamiškėje statomo namo kieme, rado susmukusią nusilpusią stirną. Žvėris perduotas aplinkosaugininkams, pavasario laukia Utenos gyvūnų globos namuose. „Žvėrys badauja, badas priverčia pamiršti žmonių baimę“,- „AF“ sakė Utenos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyresnysis inspektorius Romualdas Motiejaitis. Aplinkosaugininkas teigia, kad apie stirnas, pasirodžiusias Utenos miesto pakraščiuose, gyventojai jį informuodavo kone kiekvieną šios žiemos savaitę. Gilios pusnys, vasaryje sukaustytos stipraus šalčio, trukdo stirnoms miškuose ir laukuose rasti pakankamai maisto. Arvydui Krikščiūnui, anykštėnui, imtynių treneriui, už tai, jog ir politikoje buvo pirmasis. A.Krikščiūnas vienintelis iš apskrityje kandidatavusių nepriklausomų kandidatų išrinktas į rajono tarybą. Daliai Emilijai Staškevičienei, anykštėnei vertėjai, sulaukusiai įvertinimo. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui šiemet jai pasiūlyta skirti Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Premijos dydis - 44 tūkst. litų. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 7 p s l . . . . . 2 U t e n a . . . A n y k š č Šalčiai kandžiojo ir mažus, ir didelius, stipresnius nušalimus patyrė apie 10 Utenos apskrities gyventojų, 2 zasariškiams teko amputuoti po nušalusią koją. Pasak VšĮ Utenos apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojo medicinai Jono Galecko, abiejų galūnių netekusių zarasiškių nelaimės priežastys panašios – jie sušalo apsvaigę nuo alkoholio ir lauke prisnūdę. Pasak 40 metų dirbančio J.Galecko žiema, Utenos ligoninės medikams buvo palyginti rami. Ankstesniais metais į ligoninės priėmimo skyrių patekdavo po 7 - 8 nušalusius žmones, kurie neišvengdavo plaštakų, pėdų amputacijų. Visais metais dažniausios šalčio aukos buvo šilto kampo neturintys ir dažniausiai girti benamiai. „Vaikai taip pat vis apšąla nosis, rankas – kaltas ne vien šaltis, trūksta ir priežiūros. Kiek žinau, šaltis šią žiemą bent apskrities žmonių gyvybių nepasiglemžė“, sakė gydytojas J.Galeckas. Sekimo prietaisą yra išbandęs ir anykštėnas Vyriausybė pritarė elektroninių stebėjimo priemonių nuteistiesiems kontroliuoti įteisinimui. Prietaisą, kai pažeidėjui ant kojos ar rankos pritvirtinus elektroninį aparatą pareigūnai gali nuolat sekti, kur yra žmogus, Amerikoje teko nešioti iš Anykščių rajono kilusiam krepšininkui Mariui Janišiui. Sekimo prietaisas krepšininkui M.Janišiui JAV buvo uždėtas, nes per muštynes jis sužeidė koledžo studentą. Tokį kontrolės prietaisą teko išbandyti ir krepšininko Arvydo Sabonio žmonai Ingridai Sabonienei, kuri du kartus įkliuvo neblaivi už vairo. Kadangi moteris augino mažamečius vaikus, teismas mėnesio įkalinimo laiką pakeitė tokia kardomąja priemone. Beje, tokio prie rankos ar kojos tvirtinamo, vandeniui atsparaus prietaiso slapta nusikratyti neįmanoma. Jį gali nuimti tik pareigūnai. Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus teigimu, nesunkius nusikaltimus padariusių asmenų stebėjimas tokiomis preimonėmis leistų nemažai sutaupyti. Šiuo metu vienam kaliniui prižiūrėti kasdien išleidžiama po 45,87 Lt. Šiam įstatymui dar turi pritarti Seimas Kiekvienas sveikas katinas pavasarį išeina iš namų Alvydas Katinas, Utenos rajono meras, džiaugėsi tarybos narių siūlymu pasidomėti rajono barų ir kavinių darbu: „Tai bent. Kovo mėnesį meras bus įpareigotas aplankyti 17 barų.“ 0 i 1 a 1 i . . . . . . 0 M 3 . . . o l ė t a i . . . i r . . . . . Nuteistas vaikus tvirkinęs politikas Arvydo Lingaičio nuotr. Šalčio aukos neteko kojų sentencijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8 p s l . . . . > Gintaras Gaižauskas bausmę dėl vaikų tvirkinimo vadino absurdu. Vasario 8 dieną Utenos rajono apylinkės teismas paskelbė nuosprendį 53 metų buvusiam Utenos rajono savivaldybės tarybos nariui Gintautui Gaižauskui. Politikas, apkaltintas mažamečių tvirkinimu, pornografinės medžiagos ir neteisėtų šaudmenų laikymu ir nuteistas lygtine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę dėl vaikų tvirkinimo politikas pavadino „absurdu“, tačiau vartęs internetinius pornografinius puslapius neneigė, nes „taip daro visi“... Į skandalingą istoriją tuometinis Seimo nario konservatoriaus Edmundo Pupinio padėjėjas ir Utenos rajono tarybos narys, konservatorius G.Gaižauskas įsipainiojo 2009 metų kovą, kai trys Utenos vaikų globos namų auklėtiniais pasiskundė, kad politikas Konservatorių partijos būstinėje jiems rodė pornografines nuotraukas ir filmą apie lytinį aktą. Be to, 12 - 15 metų mergaitės ir berniukas teigė, kad G.Gaižauskas nusivedė juos į tame pačiame pastate esančią pirtį ir tvirkino. Politiko namuose ir darbe atlikus kratas, jo kompiuteryje rasta pornografijos, namuose aptikti 52 šoviniai, kuriems laikyti jis neturėjo leidimo. Utenos rajono apylinkės teismui paskelbus, jog už mažamečio asmens tvirkinimą G.Gaižauskui skiriama 1 metų laisvės atėmimo bausmė, už pornografijos demonstravimą – 20 parų arešto, o už neteisėtą disponavimą šaudmenimis – 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, politikas teigė esąs susinervinęs. Bausmę dėl vaikų tvirkinimo jis pavadino absurdu ir tikino, kad „yra tik labai negerų vaikų požiūris, kurio niekas, netgi žiniasklaida, nenagrinėjo ir vaikų globos namuose apie tuos vaikus nepasidomėjo. Tai garantuotas šmeižtas“. Į AF klausimą, kas su vaikais atsitiko partijos būstinėje, G.Gaižauskas aiškino: „Tie vaikai patys atėjo prie mano namų ir prašė pinigų, aš jiems pinigų daviau. O partijos būstinė – vieša vieta, kur niekam nedraudžiama ateiti“. Pasidomėjus, kaip jo kompiuteryje atsirado pornografinio turinio vaizdai, G.Gaižauskas aiškino, kad tai ne jo vieno kompiuteris, o „pornografinio turinio vaizdų galima pamatyti bent kurios organizacijos kompiuteryje“. Teismas iš dalies patenkino mažamečių civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vaikams priteistos 3 tūkst.Lt, 1 tūkst.Lt ir 800 Lt sumos. Be to, G.Gaižauskui priteista sumokėti 15 MGL (1 tūkst.950 Lt) į Paramos nusikaltimų aukoms fondą. Politikas žadėjo nuosprendį skųsti, o prokurorę Kristiną Latožienę nuosprendis tenkino. Ignalinoje r uoš parašiutininkus Ignalinos rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti vieną stambiausių projektų rajone, kurio vertė - apie 17 milijonų litų. Ignalinoje turi atsirasti parašiutininkų rengimo centras. Parašiutininkų rengimo centras veiks Ignalinoje, Bokšto gatvėje, netoli apžvalgos bokšto. Savivaldybė 50 metų išnuomojo 1,3 hektaro sklypą UAB „Rotor Academy“ iš Vilniaus. Parašiutinio treniruoklio statyba turi būti pradėta per dvejus metus. Rinkimus reikia rengti vasarą Pasirodo, ir pensijas žadėjote didinti… Vygantas Šližys, anykštėnas, verslininkas oponuodamas politikams, prieš rinkimus žadantiems Anykščiuose šilumos kainą sumažinti: „Tas šilumos ūkis skersai gerklės stovi visiems, nes kaip tik rinkimai, taip tas ūkis.” Vytautas Galvonas, Seimo narys, po pralaimėtų savivaldos rinkimų vertino situaciją: „Žiūriu paprastai ir objektyviai. Vadinasi, Lietuvoje pensijos per didelės, o šilumos kaina per maža.” . U t e n a . . . A n 2 0 1 y k š 1 . č . i . a 0 i 3 . Zarasų rajone duso žuvys Vogė elektrinės apsaugininkai Zarasų rajone Vykežerėlio ir Apidemio ežerų vandenyje nustatyta kritiškai maža deguonies koncentracija, iškilo pavojus šių ežerų žuvims. Vasario mėnesį Vykežerėlyje buvo 2 mg deguonies litre vandens, o Apidemio ežero 1,9 mg deguonies. Tai pavojingas deguonies trūkumas, nes po storu sniego ir ledo sluoksniu žiemojančioms ežerų žuvims tinkama deguonies koncentracija yra 4 mg viename litre vandens. Abu ežerai, kurių žuvys pajuto deguonies badą, išnuomoti. Jų nuomininkams Utenos aplinkos apsaugos departamentas išdavė leidimus verslinei žūklei ir žuvų perkėlimui į kitus vandens telkinius. Pasak šio departamento Gyvosios gamtos apsaugos skyriaus viršininko Almanto Vaičiūno, kai deguonies norma ežero vandenyje yra kritinė, vien nuvalyti sniegą ir iškirsti eketes nepakanka, kad žuvys nedustų. Utenos apskrities teritorijoje telkšo 1002 ežerai. Pavojus kitų ežerų žuvims negresia. Visagino miesto apylinkės teisme už turto grobstymą stambiu mastu paskelbtas nuosprendis 4 buvusiems Ignalinos atominės elektrinės (AE) apsaugos rinktinės pareigūnams. Vagystę apsaugininkai suplanavo 2007 metų sausio 26 dienai. Prisigrobtą turtą Aleksandras Dašinas, Olegas Beliunas, Romanas Kondratas ir Anatolijus Denisovas sukrovė į krovininį automobilį „Mercedez Benz“, priklausantį Ignalinos AE apsaugos rinktinei. Iš AE teritorijos vagys išvežė diuraliuminio, aliuminio, vario, žalvario, nerūdijančio metalo detalių, įrenginių ir mechanizmų už beveik 45 tūkst.Lt. Nuo apsaugininkų nukentėjo ir dvi valstybinės įstaigos: „Visagino statybininkai“ ir „Visagino energetikos remontas“. Už grupinę vagystę stambiu mastu 55 metų A.Dašinas vasario 10- tą dieną nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, 48 - erių O. Beliunas, jo bendraamžis R.Kondratas ir 53 - ejų A.Denisovas pataisos namuose praleis dvejus su puse metų. Susekė pavogtą vilkiką sentencijos Vasario 17 dieną Utenos rajone, Norkūnų kaimo teritorijoje, sulaikyti pavogtas vilkikas su brangiu kroviniu ir vagyste įtariami asmenys. AB „SEB Lizingas“ priklausantis vilkikas su puspriekabe dingo vasario 16 - ąją iš nesaugomos aikštelės Marijampolės rajone, Aleksandravo kaime. Puspriekabėje vežto švino lydinių krovinio vertė - 122 tūkst.Lt. Utenos rajone pavogtąjį vilkiką be puspriekabės lydėjo lengvasis automobilis BMW. Sulaikyti du uteniškiai ir Molėtų rajono gyventojas - vilkiko ir „BMW“ vairuotojai bei keleivis. Šiame rajone surasta ir puspriekabė, iš kurios krovinio iškrauti nespėta. Utenos dienos centr ui – milijonas Utenos rajono savivaldybė pradėjo vykdyti projektą „Dienos centras socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams“. Dienos centras socialinės rizikos šeimoms ir jų vaikams įsikurs Utenos jaunimo mokyklos patalpose. Duris centras turėtų atverti kitais metais. Centre veiks trys padaliniai – Psichosocialinės pagalbos, Šeimos paramos ir Vaikų dienos centras. Šio projekto įgyvendinimas kainuos 1,1 mln.Lt, iš kurių 935 tūkst.Lt sudarys Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriama parama nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūros plėtrai. . . . . . M o l ė t a i . . . i r . . Mergaitės mirties tyrimas užtr uks > Pernai spalio mėnesį mirusios keturiolikmetės Sonatos Kumpinytės tėvai dukros netekties litais įvertinti nepajėgia. Zarasų rajono apylinkės prokuratūra, tirianti galimai aplaidų šio miesto ligoninės gydytojų darbą, dėl kurio pernai mirė keturiolikmetė Sonata Kumpinytė, įtariamiesiems kaltinimų dar nepareiškė. Bylą tiriantis prokuroras Tomas Januškevičius neabejoja, kad šis tyrimas užtruks – vien ekspertų išvadų paprastai laukiama apie metus... Priminsime: Zarasų rajono Magučių kaimo gyventoja Sonata Kumpinytė mirė pernai, spalio 12-ąją, išvakarėse išrašyta iš Zarasų ligoninės su sinusito diagnoze. Ekspertų teigimu, mergaitė mirė nuo plaučių uždegimo, Zarasų medikų nediagnozuoto ir negydyto. Pasak Zarasų prokuroro Tomo Januškevičiaus, prokuratūra apklausė 3 Zarasų ligoninės gydytojus, gydžiusius S.Kumpinytę. Tačiau jie – ne įtariamieji nugydžius mergaitę, jiems pritaikytas specialiojo liudytojo statusas. Pasak prokuroro T.Januškevičiaus, „specialusis liudytojas apklausiamas apie jo paties galimai nusikalstamą veiką, tai reiškia, kad duodamas parodymus specialusis liudytojas gali meluoti ir dėl to nebus baudžiamas“. Prokuroro T.Januškevičiaus pavedimu ekspertai atlieka specialią ekspertizę, kuri turi išaiškinti, ar S.Kumpinytės liga Zarasų ligoninėje buvo tinkamai diagnozuota ir gydoma ir kurių specialistų klaidos ligonei buvo mirtinos. T.Januškevičius neabejoja, kad šių išvadų teks laukti ilgai. Darbais apkrauti ekspertai išvadas pateikia vidutiniškai po metų... Mirusios mergaitės tėvai Danutė ir Arvydas Kumpiniai vis dar rengiasi pateikti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. „Tai turėjome padaryti anksčiau, tačiau mums sunku įvertinti pinigais savo vienintelės dukros gyvybę“,- „AF“ sakė mirusios mergaitės mama Danutė Kumpinienė. Runkeliai... Gerai daužti už Darbo partiją balsuoja? Žilvinas Smalskas, anykštėnas politikas, „Tvarkos ir teisingumo“ veikėjas, poetas, apie kaimo gatvių pavadinimus: „Kokia visuomenė, tokie ir pavadinimai. Agurkų, krapų gatvės...“. Viktoras Uspaskichas, Darbo partijos lyderis, mokė kaip balsuoti: „Padėkit ant grindų grėblį. Atsistokit. Gausit per galvą. Nepadės? Atsistokit dar kartą.“ Tai „Tores“ reklama? Albinas Grincevičius, Utenos rajono tarybos narys, gydytojas, susirūpino gėrimo kultūra: „Žmonės blaškosi ir geria ne tai, ką turėtų. Mūsų gyvenimas per trumpas, kad gertume ne tuos gėrimus“. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 9 p s l . . . . Justo Navašinsko nuotr. . . . . s a n k i r t a . . . . 2 0 . . . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kaimynų nenustebino tragedija Dapkūniškiuose Šarūno Preikšo nuotr. Priešpaskutinę vasario naktį Molėtų rajono Balninkų seniūnijos Dapkūniškių kaimo gyventojų miegą drumstė švyturėliais blyksintys automobiliai. Medikai, kriminalistai, kitų tarnybų darbuotojai skubėjo į kaimo krašte šviesomis plieskusią sodybą. Apie 21 valandą 30 minučių joje 54erių Mindaugas Baranauskas peiliu sužalojo 28-erių metų sūnų Audrių ir pats nusižudė. . . . Šarūnas Preikšas > Sūnui – peiliu į pilvą „Viskas įvyko akimirksniu. Sūnus nustūmė mane nuo durų ir įsibrovė į kambarį, kuriame buvo jo tėvas. Audrius staiga susmego, o Mindaugas išbėgo į kiemą. Kol nepamačiau kraujo, nesupratau, kas įvyko“, - apie šiurpų vakarą pasakojo sodybos šeimininkė, tris vaikus išauginusi Onutė Baranauskienė. Dieną ligoninėje ji lankė savo mamą, ką veikė sutuoktinis ir sūnus, nematė. Vyrai jau rytą kažko barėsi. Grįžusi namuose rado tik sutuoktinį. Vakare grįžo gerokai įkaušęs Audrius. Iš Kėdainių atvažiavo maisto produktais, pinigais tėvus ir brolį paremiantis jaunesnysis sūnus Vygintas. Visi kartu sėdėjo, kalbėjo, gurkšnojo alų. Vygintui išvykus, įvyko tragedija. „Sūnus sakė, kad dar Moliakalnio nebuvo privažiavęs, kai jam paskambinau, kad grįžtų“, - pasakojo našle tapusi sodietė. Dėl durtinių žaizdų pilve A.Baranauskas operuotas Utenos ligoninėje. Medikai teigė, kad dėl sužalojimų grėsmės jo gyvybei nebėra, vyrukas pasveiks. Tačiau jo motina ypatingo džiaugsmo dėl to nerodė, neslėpė baimės ir įtarimo, kad šeimos tragedija dar nesibaigė. „Dar nežinia, kada ir kuo ji baigsis. Atsigavęs po operacijos, Audrius siuto, sakė palaukit, grįšiu namo, dar ne taip jums bus... Tuomet jis dar nežinojo, kad tėvo nebėra“, - neslėpė nerimo sodietė. Sužalojęs sūnų – pasikorė Per šurmulį apie kraujavusį sūnų, jį sužalojusio tėvo nei O.Baranauskienė, nei jaunesnysis sūnus nepasigedo – manė, kad jis nuėjo pas kaimynus. Tik išvežus sužeistąjį ir atvykus policijai, imta jo ieškoti. Pašvietęs telefonu malkinėje, pasikorusio tėvo kūną pastebėjo sūnus Vygintas. „Baisi tragedija. Nemalonu skaityti apie panašius įvykius kitur, bet kai jie įvyksta arti, labai sukrečia“, - kalbėjo Balninkų seniūnijos seniūnė Virginija Pusvaškienė. Ji teigė, kad žino tą šeimą. Skundų seniūnijoje dėl jos nėra gavę. Dapkūniškiuose kartu gyveno tėvai ir vyriausias > Šioje sodyboje girtavimas, barniai, peštynės baigėsi tragedija – tėvas peiliu sužalojo sūnų ir pats nusižudė. > Šioje malkine vadinamoje pašiūrėje jaunesnysis sūnus rado pasikorusio tėvo kūną. > Dapkūniškių kaimo gyventojų saugumui grėsmę kelia girtaujantys sodiečiai. sūnus Audrius. Nė vienas nuolatinio darbo kaip ir dauguma kaime neturėjo. Gyveno iš atsitiktinių darbų ir ūkelio, kuriame teturėjo tik karvutę ir telyčaitę. Seniūnė žadėjo padėti šeimai, padengti transporto išlaidas už palaikų transportavimą į morgą ir šarvojimo vietą. „Didelė netektis kaimui. Ir tėvas, ir sūnus - abu nagingi vyrai. Jei reikėdavo kokiai močiutei ar vargstančiai šeimai ką nors suremontuoti, pamūryti, pavirinti trūkusį vandentiekį, paruošti malkų, paprašydavau jų ir visada padėdavo“, tikino Balninkų seniūnijos socialinė darbuotoja, Dapkūniškių seniūnaitė Aurena Širvinskienė. Pasak jos, tragedijos ištikta šeima į asocialių rizikos šeimų sąrašą neįtraukta, dėl socialinių paslaugų nesikreipė ir jų negavo. Šarūno Preikšo nuotr. Šarūno Preikšo nuotr. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 0 p s l . . . . 2 . . . s a n k i r t a . . 0 . . 1 . 1 . . . . . . . . 0 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Šarūno Preikšo nuotr. „Iš kolegų pasakojimų žinau, kad jie ne kartą vyko gesinti buitinių konfliktų šioje dažnai girtaujančioje šeimoje. Girtauta ir tą lemtingą vakarą. Sužeistasis ir jo tėvai buvo neblaivūs“, - pasakojo įvykio aplinkybes tiriantis Utenos VPK Molėtų PK Kriminalinio skyriaus tyrėjas Vidas Šeikis. Dėl A.Baranausko sveikatos sutrikdymo įtariamuoju yra tėvas, o sūnus – nukentėjusiuoju. Dėl tėvo galimo privedimo prie savižudybės tyrimas neatliekamas. Kitoje seniūnijoje brolis nužudė brolį „Keistas sutapimas – prieš metus taip pat vasarį pradėjau panašų ikiteisminį tyrimą. Tada Toliejų seniūnijoje brolis brolį nužudė. Abiem atvejais šeimose liejosi kraujas, nelaimės baigėsi laidotuvėmis dėl besaikio alkoholio vartojimo. Kriminalisto nuomonę palaikė ir Utenos VPK viršininko pavaduotojas Vytautas Vaiškūnas. „Daugiau kaip 80 proc. nužudymų, kitų sveikatos sutrikdymų padaroma apsvaigus. Neturime reikiamos alkoholio vartojimo kultūros. Prisigeria iki kriuksėjimo, nesuvokia, ką daro, o prablaivėję gailisi“, - paprašytas pakomentuoti Dapkūniškių įvykius, kalbėjo apskrities kriminalistų veiklą kuruojantis komisaras. Jis konstatavo, kad panašių nusikaltimų daugėja. Vien nužudymų pernai per metus apskrityje buvo penki, o šiais metais jau keturi. Du Ignalinoje, po vieną Utenoje ir Molėtuose. Šarūno Preikšo nuotr. Skerdynės sodų bendrijoje Kriminalistų žodžius, dar nepalaidojus dapkūniškio, patvirtino viename Molėtų „Pavasario“ sodų bendrijos name įvykusios skerdynės. Naktį į kovo pirmąją nužudyta iš Mindūnų pas sūnų pernakvoti, kad iš pat ryto galėtų nueiti pas akių gydytoją, atvykusi 59 metų Sigena U. Moteris mirė nuo durtinių, pjautinių žaizdų į krūtinę, pilvą, rankas. Kraujo pritaškytame name policijos pareigūnai rado ir nužudymo įrankį – virtuvinį peilį. Nors jis buvo plautas, bet kraujo ant jo netrūko. Dėl žmogžudystės policija sulaikė du įtariamuosius – aukos 37 metų sūnų Laimį U. ir metais jaunesnę marčią Astą U. Iki skerdynių visi girtavo, buvo gerokai įkaušę. Sūnui nustatytas 2,66, o jo žmonai – 2,21 promilės girtumas. Susikalbėti su jais policininkams nesisekė. Sulaikytieji niekur nedirbo, girtavo, šeima nuo 2008 metų įrašyta į rajono socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jiems trejiems metams apribota valdžia į > Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojui Vytautui Vaiškūnui nerimą kelia dėl girtavimo augantis nusikalstamumas. vienuolikametes dvynes. Mergaitės gyvena su močiute, tėvų net lankyti nenori. Tragedija – prognozuota Dėl kaime išplitusio girtavimo nerimauja, nesaugiais jaučiasi ir dapkūniškiai. Sodiečiai atvirai pasakojo apie savo kaimo gyvenimą, kaimynus. Jų teigimu, dėl kaime įvykusios tragedijos jie nė kiek nenustebo, jos tikėjosi. Tragedijos ištiktą šeimą apibūdino kaip nuolat girtaujančią. Tėvas ir sūnus Audrius dažnai kivirčydavosi. Dėl lakstymo motociklu kaimo jaunimas A. Baranauską vadino „Atskalūnu“, o tėvas sūnų pravardžiavo „Hibridu“. Gal ir tai prisidėjo, kad įsiutęs sūnus puldavo tėvą, jį sumušdavo, buvo net sulaužęs jam šonkaulius. Kartais apsvaigusio sūnaus kumščių neišvengdavo ir motina. Tėvas ne kartą skundėsi sodiečiams, kad jam šeimoje nėra gyvenimo. Peštukas sūnus smurtavo ne tik namuose, bet pliekėsi su sodiečiais tai prie kaimo parduotuvės, tai kitose gyvenvietės vietose. „Padėkite, apginkite kaimą. Baisu ne tik vaikus išleisti, bet ir patiems į lauką išeiti. Štai ir šiandien įkaušęs trisdešimtmetis su peiliu rankoje laksto, šaukia, „bus kaip Audriui“, ieško kaimynų pagalbos prašančios ir pas juos pasislėpusios motinos...“, – kalbėjo išsigandę kaimo gyventojai. Jie pasakojo ir apie kaime veikiantį „bardakyną“, kuriame ne tik girtaujama, bet ir kitokie dalykai vyksta. Vaikai ne tik mato, bet ir fotografuoja, filmuoja mobiliaisiais telefonais, „dokumentiką“ siuntinėja vieni kitiems, skelbia internete. Žmonės neslėpė ir to fakto, kad vienas šio dviaukščio pastato klientas gal prieš porą metų rastas laiptinėje be gyvybės ženklų... „Tik televizoriuje žiūrime į kaimo bendruomenes, kuriose suėję kaimo žmonės raugina pieną, slegia sūrius ar ką kitą bendrai daro, naudingai leidžia laiką. Deja, mūsų kaimo bendruomenė neveikli, gyvename kiekvienas sau“, - kalbėjo naujų tragedijų besitikintys dapkūniškiai. Apskrities nusikaltimų statistika vasario mėnesį Savivaldybės Utenos Molėtų Anykščių Ignalinos Zarasų Visagino Apskrityje per 2 mėn. Nužudymai Vagystės Įskaitiniai įvykiai Avarijose žuvo Avarijose sužalota 1 0 0 0 0 0 33 15 11 11 4 24 1 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 1 0 0 0 0 1 200 8 1 7 Sudaryta pagal Utenos apskrities VPK ataskaitas ir VRM Informatikos departamento statistines lenteles. . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 1 p s l . . . > Onutei Baranauskienei sunku susitaikyti su našlės dalia, baisu dėl ateities. . . . s a n k i r t a . . . . . 2 0 . . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 2 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Studentas prisipažino nužudęs kambario draugą Daivos Zimblienės („Lietuvos rytas“) nuotr. Vasario 17 dieną Utenos kolegijos bendrabučio Maironio gatvėje bendro naudojimo balkone buvo rastas 20 – mečio šios kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto turizmo ir viešbučių administravimo specialybės antro kurso studento ir grupės seniūno Vitalijaus Piatino peiliu subadytas kūnas. Policijos pareigūnai sulaikė žmogžudyste įtariamą Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto pirmakursį V. Piatino bendraamžį ir kambario draugą Guramį Džikią, kuris prisipažįsta įvykdęs šiurpų nusikaltimą. G. Džikia suimtas trims mėnesiams. . . . Arvydas Lingaitis > Nužudymo įrankis – virtuvinis peilis Pirminiais duomenimis, nusikaltimas įvykdytas naktį iš vasario 16 –osios į vasario 17 – ąją. Gali būti, kad V.Piatinas nužudytas miegantis. Jam smogta daugybę kartų į įvairias kūno vietas virtuviniu peiliu. Pareigūnų duomenimis, V.Piatino kakle rastos 5 – 6 durtinės žaizdos, o smilkinyje – nulūžęs peilio galas. „Pabudęs nuo draugo peilio smūgių, mano sūnus dar greičiausiai gynėsi, nes pirštuose ir tarpupirščiuose ekspertai rado durtinių žaizdų, - „Aukštaitiškam formatui“ sakė nužudyto vaikino tėvas, verslininkas iš Rokiškio Jurijus Piatinas. – Vėliau žudikas Vitalijų aprengė drabužiais, netgi kojines užmovė, apavė žieminiais batais ir išvilko į bendro naudojimo balkoną, kuriame jau mirusį Vitalijų Nuotr. Iš Utenos kolegijos. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 2 p s l . . . . apie 6 valandą 30 minučių atsitiktinai rado į balkoną parūkyti išėjusios studentės“. Kaip teigia Utenos kolegijos bendrabučio administratorė Aldona Grašienė, budėtoja nieko įtartino tą naktį nepastebėjo, ginčų ar konfliktų, galėjusių būti septintojo aukšto kambaryje negirdėjo. Tačiau nužudyto studento tėvui iš pokalbių su bendrabučio gyventojais pavyko išsiaiškinti, jog jie Vitalijaus ir Guramio kambaryje apie 11 valandą vakaro girdėjo „žodžių karą“. „Tačiau mano sūnus galėjo būti nužudytas vėliau, kadangi apie 4 valandą ryto bendrabučio kaimynai tuo metu vaikinų kambaryje girdėjo bruzdesius, šurmulį, vaikščiojimus. Po to kurį laiką buvo tylu ir vėl girdimi žingsniai. Kažkas apie 6 valandą kambaryje girdėjo, kad įjungtas dušas, matyt, Guramis prausėsi, jis plovė grindis, surinko į maišus kruviną patalynę, išnešė juos taip pat į balkoną“- teigė J.Piatinas. Nusikaltimo įrankį išmetė Įtariamasis nužudymu G.Džikia peilį įdėjo į plastmasinį maišelį, ir, išėjęs iš bendrabučio, nusikaltimo įrankį išmetė į Krašuonos upelį. Pirmomis dienomis po nusikaltimo policijos pareigūnai to peilio dar nebuvo radę. > Vilniaus panoramoje nusifotografavęs Vitalijus Piatinas su optimizmu žvelgė į gyvenimą. > Vitalijui Piatinui balandžio mėnesį būtų sukakę 21 – eri... Paklaustas, ar Vitalijus mirė nuo peilio dūrių, vaikino tėvas „AF“ perpasakojo teismo medicinos eksperto žodžius: „Mirtis įvyko dėl ūmaus nukraujavimo. Jeigu subadytą Vitalijų kas nors būtų radę bent viena valanda anksčiau, tuomet dar būtų buvusi galimybė dėl jo gyvybės pakovoti“. Nuo savęs J. Piatinas pridėjo: „Mano manymu, sūnus į balkoną buvo ištemptas dar gyvas“. Šokiravo nepilnametę dukterį J.Piatinas neatsistebi, kaip policijos pareigūnai žinią apie sūnaus nužudymą perdavė jo artimiesiems. Nors Vitalijaus telefone aiškiai buvo parašyta „tėtis“, „mama“, bet policininkai kažkodėl pasirinko 15 – metę Vitalijaus seserį. „Mano dukrai paskambino ir paklausė: „Vitalijus tavo brolis?“ „Mano“. „Tai žinok, kad jisai nužudytas ir mes darysime skrodimą“. Dar paklausė, ar Vitalijus nesirgo kokiomis nors ligomis. Tuo metu vaikas buvo šoke ir numetė telefoną. Tačiau policininkų būta atkaklių. Jie paskambino antrą kartą ir siaubo ištiktai dukrai pasakė: „Tu supratai, ką mes sakėme... Pasakyk savo tėvams“. Kai pasimetusi dukra šią žinią perdavė motinai, manydama, jog tai nevykę telefoninių sukčių pokštai, mano žmona puolė skambinti Vitalijaus telefonu. Policininkai gi matė, kad skambina mama, bet į skambutį neatsiliepė, pasakojo J. Piatinas, „AF“ teigdamas, jog niekas po . . s a n k i r tokio akibrokšto iš policijos vadovų jo neatsiprašė. „Aš aiškinsiuosi ir dėl šio įvykio, bet vėliau. Dabar man svarbiausia, dėl ko buvo nužudytas mano sūnus“, - sakė J.Piatinas. Konfliktai buitiniai – dėl lovos ir šaldytuvo Pasak J. Piatino, jo sūnaus kambario draugas Guramis kaip įmanydamas tyčiojosi iš Vitalijaus. „Mano sūnų vadino idiotu, nesportišku vaikinu, teturinčiu draugų, šiokiu ir anokiu... Vitalijus mobiliuoju telefonu darė diktofoninius įrašus, ir kaip man sakė jo draugė, tokių įrašų yra apie 40. Vitalijaus telefonas su tais įrašais dabar policijos rankose, pasakojo J.Piatinas. – O konfliktų pradžia buvo dėl... lovos. Šį rudenį Vitalijus atvykęs į bendrabutį rado užimtą savo lovą. Guramis jam pareiškė: „Buvo tavo, dabar bus mano“. Tačiau po žiemos egzaminų sesijos Guramis atsiėmė dokumentus iš kolegijos, atsiskaitė su bendrabučio administracija ir išvažiavo į Klaipėdą. Vitalijus man pranešė džiaugsmingą žinią, kad kambariokas išvyko, todėl jis vėl gali miegoti savo lovoje. Tačiau vieną dieną Guramis netikėtai vėl sugrįžo, išmėtė Vitalijaus patalynę ant grindų ir vėl užėmė jo lovą. Tuomet Vitalijus iš savo šaldytuvo iškraustė Guramio maisto produktus. Bet ar tai buvo motyvas nužudyti mano sūnų, aš nežinau ir kai to klausiu įvykį tiriančių pareigūnų, jie man atsako: „Jokių komentarų nebus“. Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovė Ramutė Kavoliūnienė „AF“ sakė nežinanti priežasčių, dėl kurių G.Džikia buvo nusprendęs nebestudijuoti Utenoje ir vykti į Klaipėdą. „Jis turėjo tris dienas nuo paduoto prašymo persigalvoti, tuo studentas ir pasinaudojo, todėl ir sugrįžo į kolegiją ir bendrabučio kambarį, kuriame gyveno“, - aiškino R.Kavoliūnienė. Prieš grįždamas atgal į Utenos kolegiją, G.Džikia paskambino dviem savo kursiokams ir paprašė padėti iš Utenos autobusų stoties parnešti daiktus. „Mums Guramis aiškino, kad Klaipėdos kolegijoje buvo atsilaisvinusi vieta studijuoti kineziterapiją, jį tėvai kvietė grįžti studijų tęsti į gimtąjį miestą, tačiau paskutinę akimirką Guramis persigalvojo ir tėvams pasakė, kad šiuos mokslo metus norėtų užbaigti Utenoje“, „AF“ sakė Guramio kursiokai. Jie taip pat patvirtino faktą, jog tuomet, kai Guramis grįžo į bendrabutį, kambariokas Vitalijus neslėpė nepasitenkinimo ir garsiai ištarė: „Tu sugrįžai..! Kai kuriems Guramio kurso draugams, skirtingai nei fakulteto vadovybei ar grupės kuratorei, nebuvo jokia paslaptis, kad tarp G.Džikia ir V.Piatino buvo perbėgusi juoda katė. „Vieną dieną atėjęs į paskaitas Guramis guodėsi, kad jam skauda ranką, kadangi bendrabutyje jis susimušė su Vitalijumi“, - aiškino neįvardintais pageidavę likti Guramio kursiokai. Norėjo ieškotis buto Tarsi nujausdamas artėjančią nelaimę, Vitalijaus tėvas atvyko iš Rokiškio į Uteną ir bendrabučio administratorei išreiškė pageidavimą, kad abu t a . . 2 . 0 . . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . konfliktuojantys vaikinai galėtų gyventi atskirai. „Pirmiausiai bendrabučio administratorė mano sūnų apkaltino jai rašius maždaug tokio turinio žinutę: „Administratore, atkreipkite dėmesį į Guramio elgesį, nes bendrabutyje gali kažkas atsitikti“. Kai mano sūnus paneigė rašęs tokią žinutę, administratorė nusiramino ir pažadėjo problemą artimiausiu metu išspręsti“, - prisiminė Vitalijaus tėvas. Bendrabučio administratorė A.Grašienė „AF“ sakė, kad Vitalijui siūlė kitą bendrabutį,vadinamu Kamčiatka, kuris yra miesto pakraštyje pramoniniame Utenos mikrorajone, tačiau tokio psiūlymo tiek Vitalijus, tiek jo tėvas atsisakė ir sutiko palaukti, kol šitame bendrabutyje netoli kolegijos miesto centre atsiras laisva vieta kitame kambaryje. „Mano sūnus buvo užsiplieskęs išeiti iš bendrabučio ir ieškotis buto, bet nespėjo“, atsiduso J.Piatinas. Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovė R.Kavoliūnienė patvirtino, jog bendrabučio administratorė A.Grašienė tikrai yra gavusi porą žinučių, jas išsaugojusi, bet jos yra kitokio pobūdžio negu sako Vitalijaus tėvas. „Vienoje žinutėje perspėjama, kad Guramis daužo 7 – to bendrabučio aukšto virtuvės viryklę, dėl ko kiti studentai po to negali gamintis valgio, o kitoje įspėjama, kad jeigu administratorė nesiims jokių priemonių, Guramį auklės patys studentai, - situaciją apibūdino R.Kavoliūnienė. – Kai bendrabučio administratorė, gavusi tokias žinutes, užlipo į septintą aukštą išsiaiškinti padėties, jai neva niekas iš studentų apie Guramio išsišokimus nieko nesakė“. Prokurorui nusikaltimas nelabai suprantamas Žmogžudystės Utenos kolegijos bendrabutyje baudžiamąją bylą kuruojantis Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis“AF“ sakė, kad įtariamasis G.Džikia jau prisipažino nužudęs kambarioką ir davė parodymus įvykio vietoje. „Kovo 15 dieną aš G.Džikią apklausiu pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Greičiausiai įtariamajam bus paskirta kompleksinė psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, kadangi „šis atvejis nelabai suprantamas“. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . > Žmogžudystė įvykdyta Utenos kolegijos bendrabučio Maironio gatvėje septintame aukšte. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 3 p s l . . . . Incidentui tirti sudaryta komisija Utenos kolegijos administracija abu vaikinus apibūdino kaip ramius, kultūringus, paslaugius, gerai besimokančius (pažangumo vidurkiai – apie 9) jaunuolius. „O kokios tikrosios nelaimės priežastys, tikimės, paaiškės tyrimo metu. Šiandien tik retoriškai galima klausti, ar pagrindinis konfliktas yra nesutarimai dėl lovos bei kitų buities dalykų. Juk jauni žmonės ne visada yra atviri suaugusiems ir sunku nuspėti, kas iš tiesų vyksta jų viduje. Vis dėlto, nors šios istorijos dalyviai ir jauni, jie jau pilnamečiai, pagal mūsų šalies įstatymus galintys dalyvauti rinkimuose, tuoktis, auginti vaikus, - vadinasi, prisiimti atsakomybę ne tik už save, bet ir kitus. Gyvenime ne visada tenka bendrauti tik su mums maloniais ir patinkančiais žmonėmis, tačiau brandus žmogus pirmiausia pats ieško būdų, kaip sutarti tarpusavyje, kaip spręsti konfliktus, mokosi gerbti kitą. Šiuos nesutarimus, iš pažiūros buitinio pobūdžio, buvo bandoma spręsti tik pačiame bendrabutyje. Dėl perkėlimo į kitą kambarį nėra užregistruota jokio prašymo, apie tai neturėjo informacijos nei fakulteto, nei kolegijos administracija. Atsižvelgiant į šį incidentą ir remiantis tarnybiniu pranešimu, kolegijos direktoriaus įsakymu yra sudaryta komisija dėl galimo studentų namų nuostatų pažeidimo >>> Liūdime dėl skaudžios netekties Vasario 17 dienos rytmetis Utenos kolegijos bendruomenei prasidėjo visus giliai sukrėtusia žinia apie skaudžią netektį – netikėtą studento Vitalijaus Piatino žūtį. Tragiškai iš gyvenimo išplėštą 20 – metį jaunuolį dėstytojai ir grupės draugai prisimena kaip ramų, paslaugų, stropų, draugišką, siekiantį žinių studentą. Šiais mokslo metais Vitalijus buvo išrinktas grupės seniūnu. Beprasmiška vaikino mirtis sujaudino kiekvieną Utenos kolegijos bendruomenės narį. Neišmatuojamos širdgėlos valandą nuoširdžiai užjaučiame Vitalijaus tėvelius, sesutę, visus jo artimuosius bei draugus ir dalijamės netekties skausmu. Utenos kolegijos bendruomenė . . . s a n k i r t a . . . . 2 0 . . . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . >>> fakto ištyrimo. Komisija nustatė kai kuriuos pažeidimus ir rekomendavo kolegijos administracijai atleisti bendrabučio budėtoją, o administratorę perkelti į žemesnes pareigas”,-AF sakė Ramutė Kavoliūnienė. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 4 p s l . . . . Gimnazijoje žaidė šachmatais, sportavo... Žinia, jog G.Džikia įtariamas žmogžudyste, lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė ir Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos, kurioje mokėsi Guramis, bendruomenei. Gimnazijos direktorė Lygija Virkšienė „AF“ sakė: „Guramis buvo stropus, atsakingas, kultūringas mokinys. Jis turėjo daug užklasinės veiklos: žaidė šachmatais, lauko tenisą... Su Guramiu man teko asmeniškai bendrauti, jokių pykčių, tuo labiau agresijos iš jo nejutau. Džikių puiki šeima, dvyliktoje klasėje mokosi ir Guramio brolis. Tėvai labai domisi vaikų mokslais, jų auklėjimu, lanko tėvų susirinkimus. Apie tai, kad Guramis gimnazijoje būtų turėjęs asmeninių problemų ar asmenybės susidvejinimo, negalėčiau pasakyti.Gal per tą laiką, kai jis išėjo iš mokyklos („Aukuro“ gimnaziją baigė 2009 metais), kas nors jo elgesyje pakito. Mums tiesiog neįtikėtini dalykai, kad Guramis galėtų nužudyti žmogų...“ Socialiniame tinkle domėjosi smurtu Tačiau visai kitoks G.Džikia atsiskleidė socialiniame tinklalapyje „Facebook“ . Guramio puslapyje skaitome, kad mėgstamiausia jo citata yra „Geriau nieko nedaryti, negu daryti tai, kas tau nepatinka“. > Bendrabučio administratorė Aldona Grašienė: „Nežinau, kas tokio galėjo nutikti, kad žmogų reikėjo subadyti peiliu“. Guramis mėgsta: „Žiauri mirtis Rusijos talentuose“, „Bukas vagis prieš apsaugos kamerą“, „Vaikai Vilniuje nušoko nuo penkiaaukščio“. Atsakydamas į „Facebook“ testo klausimą, kas būsi po 20 metų, Guramis gavo atsakymą „Narkomanas“. Beje, nužudyto Vitalijaus tėvas J.Piatinas svarsto, ar žiauraus nusikaltimo G.Džikia negalėjo padaryti apsvaigęs nuo narkotikų. „Kaip man sakė bendrabutyje gyvenantys studentai, Guramis draugų bendrabutyje neturėjo, buvo vienišas, su niekuo nenorėjo bendrauti. Studentai sakė ne kartą matę > Utenos kolegijos ryšių su visuomene atstovės Ramutės Kavoliūnienės teigimu, studentai turi mokytis gyventi ir sugyventi su įvairių charakterių žmonėmis. Guramio „raudonas, stiklines“ akis“, - apie vieną iš nusikaltimo priežasčių spėliojo J.Piatinas. Tačiau artimai su Guramiu bendravę jo kursiokai nepastebėjo, kad jis galėtų vartoti narkotikus. „Bent jau mums to daryti jis nesiūlė“, - „AF“ sakė du Guramio kursiokai. Abi šeimos prarado savo vaikus Kai žinia apie tragediją pasiekė Klaipėdoje gyvenančius Guramio tėvus, jo motina skambino Vitalijaus tėvui J.Piatinui. „Motina verkė, sakė nerandanti atsiprašymo žodžių, kad abi šeimos praradome savo vaikus, bet aš Guramio tėvų nekaltinu. Jis jau suaugęs ir pats turi atsakyti už savo veiksmus“, - „AF“ sakė J.Piatinas. „Computer Bild Lietuva“ skaitytojai geriausiu operatoriumi išrinko „Tele2“ Mobiliojo ryšio vartotojai bendrovę „Tele2“ išrinko geriausia mobiliojo ryšio tiekėja. Tai paaiškėjo pasibaigus populiariausio kompiuterijos žurnalo „Computer Bild Lietuva“ organizuotiems rinkimams „Auksinis kompiuteris 2010“. Juose žurnalo skaitytojai rinko geriausius įrangos gamintojus, paslaugų tiekėjus, interneto svetaines. Produktai ir paslaugos buvo vertinami iš viso 23 kategorijose. Geriausi teikiant mobilųjį ryšį ir internetą Auksas ir pelenuose žiba. Kaip rodo daugiau nei 33 tūkstančių unikalių balsų rezultatai, bendrovę „Tele2“ ryšio vartotojai vertina kaip geriausią ryšio ir interneto paslaugų tiekėją. „Malonu, kad ne pirmą kartą mus taip gerai įvertina patys svarbiausi ekspertai – mūsų klientai“, sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius. Jo žodžius patvirtina ir 2010 m. bendrovės „TNS Gallup“ atlikto tyrimo duomenimys. Iš jų matyti, kad telekomunikacijų vartotojai patikimiausia ir sąžiningiausia bendrove telekomunikacijų sektoriuje „Tele2“ laiko. Populiariausiame kompiuterijos žurnale „Computer Bild Lietuva“ bendrovės teikiamos paslaugos gerai įvertintos ir anksčiau. 2009 metais atliktas žurnalistinis tyrimas parodė, kad „Tele2” siūlo pigiausius mokėjimo planus. Gyventojai: „Tele2” paslaugų kaina mažiausia Rinkos analizės ir tyrimų bendrovė „RAIT“ pernai gruodį atliko gyventojų apklausą ir nustatė, kad bemaž pusė respondentų, t.y. 47,9 proc., naudojasi „Tele2” paslaugomis. Jas rinktis kitiems rekomenduotų net 62 proc. apklaustųjų. Daugiau kaip 60 proc. apklaustų gyventojų teigė, kad „Tele2” paslaugų kaina – mažiausia. „RAIT“ duomenimis, „Tele2” užimama mobiliojo ryšio rinkos dalis pernai sparčiai augo. Mokančiųjų pagal sąskaitas klientų Verslo žinių“ ir www.cvonline.lt skaitytojai „Tele2” išrinko „Geidžiamiausiu darbdaviu 2010“. dalis per metus padidėjo nuo 36,7 iki 42,5 proc., išankstinio mokėjimo paslauga besinaudojančių klientų dalis – nuo 52,8 iki 53,2 proc. „Tele2“ paslaugomis besinaudojančių verslo klientų dalis 2010 metais didėjo nuo 22,9 iki 29,9 proc. 2 0 1 1 . . . 0 3 . . . . . . a r g u m e n t a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Kasos aparatai turguje pagalba ar žlugdymas? Uteniškiai kasos aparatų nepirks Zita Berniūnienė, Utenos turgavietėje pagal verslo liudijimą dirbanti smulkioji verslininkė Mes, Utenos turgavietėje dirbantys smulkieji verslininkai, nepritariam kasos aparatų įdiegimui, todėl vieningai nutarėm, kad iki gegužės mėnesio nė vienas jų nepirksime. Kasos aparatai tik apsunkins darbą ir sukels įvairių nepatogumų. Aš net neturiu vietos, kur jį pastatyti, be to, pirkėjui nebegalėsiu daryti nuolaidos, nes smulkių centų iš jų niekada neimu. Mes galvojam, kad mus siekiama paprasčiausiai apgauti – kai Nėra verslo, kuriam trukdytų apskaita Rita Kripaitienė, Anykščių rajono vartotojų kooperatyvo direktorė Nesuprantu triukšmo, kilusio dėl kasos aparatų, prasmės. Juk už dyką turgaus prekybininkai juos gaus – kodėl jų nenorėti? Nėra tokio verslo, kuriam galėtų trukdyti elementari apskaita. Didele parama vadintumėme nors dalinę kompensaciją – kooperatyvo tinklas didelis, kiek reikėjo keisti senų kasos aparatų naujais, kiek kasų naujomis. Tačiau šios išlaidos mums nekompensuojamos. Turgaus prekybininkų vienas pagrindinių motyvų – neva dienos Kasos aparatų turgaus prekybininkai neregistruoja Pranas Alsys, Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Utenos apskrityje yra daugiau nei 100 asmenų, kurie prekiauja maisto produktais pastatuose ar patalpose, kioskuose, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose, autoparduotuvėse... Visi šie asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimą arba individualios veiklos proc. Turgaus prekeiviai, nepatenkinti sprendimu, rengė protesto akcijas ir skelbė bado streiką, tačiau Vyriausybė sprendimo dėl kasos aparatų atšaukti neketina. registruosim kasos aparatus, būsim priversti įregistruoti ir įmonę, t.y. pakeisti veiklos statusą. Dirbant pagal verslo liudijimą, tvarkyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą nėra sudėtinga, o įregistravus įmonę buhalterinės apskaitos tvarkymas gerokai pasunkės. Manau, kad nebesugebėsiu tvarkyti buhalterinės apskaitos, todėl būsiu priversta samdyti buhalterę. O iš ko ją man samdyti? Dėl šios priežasties daugeliui mūsų gali tekti išeiti iš darbo. Nejau valdžiai geriau, jei sėdėsim be darbo? Kasos aparatus sumaniusi įdiegti valdžia aiškina, neva jie padės sumažinti šešėlinę verslo dalį. Utenos turgavietės prekeivius ne kartą tikrinę mokesčių inspektoriai didelių pažeidimų nenustatė, taigi ir jokio „šešėlio“ nerado. „Šešėlio“ reikia ieškoti ne turguje, o muitinėse. Su mumis buvo susitikęs Seimo narys Edmundas Pupinis, kuris žadėjo užtarti dėl kasos aparatų. Tačiau jis neslėpė, kad balsuos taip, kaip nurodys valdančioji koalicija, kuriai jis priklauso. Beje, daugelyje Europos Sąjungos šalių turgavietėse prekiaujama be kasos aparatų. Mūsų šalyje nėra jokios demokratijos, nes valdžia, priimanti vienpusiškus sprendimus, tarnauja ir pataikauja oligarchams, o mus, smulkiuosius verslininkus, nori sužlugdyti. pabaigoje jie negalės parduoti produktų pigesnėmis kainomis, nes negalės taikyti nuolaidų, yra netiesa. Perkainavimo kvitelį išmuši, ir pardavinėk kitomis kainomis. Be to, tiksliai žinai, kiek produktų pardavei didesnėmis, kiek – mažesnėmis kainomis. Tiksliai matai, kiek pinigų gavai, kiek grąžos atidavei. Ar savininkui, ar sau atsiskaityti – patogu ir tikslu. Kitas protestuojančiųjų prieš kasos aparatus motyvas – neva turgaus prekybininkų ir parduotuvių konkurencija bus iškreipta. Tai irgi netiesa. Jeigu ūkininkas augina kiaules ir mėsą pardavinėja be tarpininkų, kaip gali jo mėsa būti brangesnė nei prekybos centre? Jeigu turgavietėse vietoje lietuviškos kiaulienos guli lenkiška, tada išties jau kita kalba. Esu už visiems vienodas prekiavimo sąlygas, vienodą apskaitą ir mokesčius. pažymą, nuo gegužės 1 dienos privalės naudoti kasos aparatus. Tačiau iki vasario 23 dienos Utenos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje kasos aparatų neįregistravo nė vienas turgaus prekybininkas. Kiek mokesčių bus surenkama iš su kasos aparatais prekiaujančių turgaus prekeivių per metus, nėra žinoma – inspekcija tokių skaičiavimų neatliko. PANEVĖŽIO LĖLIŲ VEŽIMO TEATRAS Respublikos g. 30, LT-35174 Panevėžys. T el (8-45) 46 05 33. Tel./Faks. (8-45) 51 12 36. El. p. [email protected] KOVO MĖNESIO REPERTUARAS 5 d. 12.00 val. L. Kručlova “Gandriukas ir kaliausė”, rež. A. Markuckis. kovo 6 d. 12 val. J. Kazakaitis “Trys lokiai”, rež. A. Markuckis. 12 d. 12.00 val. E. Mezginaitė “Skiltuvas”, rež. A. Markuckis. 13 d. 12.00 val. E. Mezginaitė “Skiltuvas”, rež. A. Markuckis. 19 d. 12.00 val. M. Suponinas “Pikčiurna”, rež. I. Čabanovas. 20 d. 12.00 val. L. Kručlova “Gandriukas ir kaliausė”, rež. A. Markuckis. 26 d. 12.00 val. J. Radzevičius „Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis 27 d. 12.00 val. J. Radzevičius „Skruzdėlė atsiskyrėlė“, rež. A. Markuckis Bilieto kaina - 6 Lt. Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą. INFORMACIJA tel. 8 45 511 236, www. leliuvezimoteatras.lt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 5 p s l . . . Nuo gegužės 1 dienos maisto produktų prekeiviai, dirbantys dengtose turgavietėse, privalės turėti kasos aparatus. Vyriausybė už iki balandžio mėnesio įsigyjamus kasos aparatus, ne brangesnius nei 1 tūkst.Lt, kompensuoja 100 . . s i t u a c i j a . . . . 2 . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Beveik stabili valdžia . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 6 p s l . . . . Molėtuose, Utenoje, Ignalinoje ir Anykščiuose valdžioje greičiausiai liks tos pačios partijos, kurios buvo ir iki rinkimų, o Zarasuose ir Visagine, matyt, dar ilgokai bus lipdomos porinkiminės dėlionės. Apskrityje šie rinkimai, lyginant su 2007 - ųjų rinkimais, buvo sėkmingesni socialdemokratams ir Darbo partijai. Šių partijų gautų mandatų skaičius išaugo atitinkamai nuo 26 iki 31 ir nuo 11 iki 16. Konservatorių mandatų skaičius sumažėjo nuo 34 iki 25, „Tvarkos ir teisingumo” - nuo 16 iki 12. . . . Vidmantas Šmigelskas > Anykščiai: Tėvynės sąjungos ir socialdemokratų dauguma Anykščių meras, konservatorius Sigutis Obelevičius greičiausiai išsaugos valdžią. Jo partija rinkimuose laimėjo 7 mandatus, o iki šiol koalicijos partneriais buvę socialdemokratai gavo 6 mandatus. Anykštėnas imtynių treneris Arvydas Krikščiūnas tapo pirmuoju ir vieninteliu asmeniu apskrityje, kuris į tarybą išrinktas kaip nepriklausomas kandidatas. Kitas nepriklausomas kandidatas Anykščių apygardoje Petras Nazarovas tapo antirekordo autoriumi. Už jį balsavo 51 žmogus arba 0,4 proc. rinkėjų – tai pats prasčiausias rezultatas apskrityje. Anykščiuose fiasko patyrė nepriklausomų kandidatų sąrašą suformavę žinomi šio rajono verslininkai bei nepriklausomų kandidatų komandą subūręs garsus krepšininkas Sergejus Jovaiša. Nei vienas, nei kitas sąrašas neįveikė 6 proc. barjero. Vos 3 vietas rajono taryboje turės Seimo nario Vytauto Galvono vestas „Tvarkos ir teisingumo“ sąrašas. Daug lėšų ir energijos rinkiminei kompanijai skyręs milijonierius Vytautas Galvonas neslėpė, jog kovos dėl mero posto, tačiau rinkėjai jį nustūmė į užribį. Ignalinoje Bronis Ropė nepajudinamas Ignalinoje valstiečiai – liaudininkai nušlavė varžovus. Už šią partiją balsavo 53,5 proc. rinkėjų. Valstiečiai - liaudininkai Ignalinoje turės 12 mandatų iš 21, tad jiems nereikia sudarinėti jokių koalicinių sutarčių. Praėjusioje kadencijoje valdančioji partija turėjo 14 mandatų, tačiau taryboje buvo 25 nariai. Vietas Ignalinos rajono taryboje turės dar penkios partijos, tačiau akivaizdu, kad kitų partijų politikams šioje savivaldybėje tenka tik statistų vaidmuo. Ignalinos rajono meras, vietos valstiečių liaudininkų lyderis Bronis Ropė rajonui vadovauja nuo 1992-ųjų. Molėtų valdžia išsaugojo pozicijas Molėtų valdžios partiją - krikščionis demokratus, vėliau susijungusius su konservatoriais, sucementavo ilgai rajonui vadovavęs Valentinas Stundys. V.Stundžiui tapus Seimo nariu, jo įpėdiniu buvo Algimantas Žiukas, pernai įklimpęs į korupcijos skandalą. Naujas meras ir naujas Tėvynės sąjungos Molėtų skyriaus lyderis Stasys Žvinys abi minėtas pareigas užima tik keletą mėnesių. Tačiau konservatoriai ir per šiuos rinkimus Molėtuose buvo akivaizdūs lyderiai. Jie laimėjo 10 mandatų ir su dabartiniais koalicijos partneriais Lietuvos liberalų sąjunga, gavusia 4 mandatus, vėl galės formuoti valdančiąją > Ignalinos meras Bronis Ropė, Molėtų meras Stasys Žvinys ir Utenos meras Alvydas Katinas po rinkimų išsaugojo arba net sustiprino savo pozicijas. O Alvydo Gervinsko (Anykščių liberalcentristai), Egidijaus Puodžiuko (Utenos konservatoriai) ir Vytauto Račkausko (Visagino liberalsąjūdiečiai) įtaka savivaldybėse stipriai sumažėjo. daugumą. Beje, po korupcijos skandalo iš mero posto pasitraukęs A.Žiukas vėl greičiausiai bus taryboje. Jis konservatorių sąraše buvo įrašytas 19-uoju, o po rinkimų pakilo į 11-ąją poziciją. Ir jei bent vienas aukščiau esantis kandidatas pasitrauks iš tarybos, A.Žiukas vėl bus deputatu. Utenos socdemai sustiprino pozicijas Mero Alvydo Katino vedami Utenos socialdemokratai iškovojo 9 mandatus ir be didesnio vargo galės formuoti valdančiąją daugumą. A.Katinas iš visų apskrities politikų gavo absoliučiai daugiausiai pirmumo balsų. Jį asmeniškai reitingavo 3688 rinkėjai. Pagal socialdemokratų sąrašą į tarybą išrinktas ir žinomas krepšininkas Žydrūnas Urbonas. Dar prieš rinkimus Utenos socialdemokratai, krikščionys demokratai, „tvarkiečiai“, „darbiečiai“ ir socialliberalai skelbė apie savo draugystę. Šios partijos kartu turės net 19 vietų taryboje. Tėvynės sąjunga Utenos taryboje turėjo 8 mandatus, o šį kartą gavo perpus mažiau – 4 ir yra pasmerkta likti opozicijoje. Visaginą valdys liberalas Labai įdomiai dėliosis Visagino valdančioji koalicija. Su vicemere bendrapartiete Dalia Štraupaite . . s i t u a c i j a susikivirčijęs liberalcentristas meras Vytautas Račkauskas varžovę sugebėjo išversti iš vicemero posto, tačiau pats buvo priverstas pakeisti partiją. Į šiuos rinkimus V.Račkauskas ėjo kaip liberalsąjūdietis, jo partija rinkimuose iškovojo 5 mandatus. D.Štraupaitė pastebimai pranoko merą – liberalcentristai laimėjo 8 mandatus. Ar D.Štraupaitė laimės ir mero rinkimus, neišku. Kitas 12 vietų Visagino taryboje išsidalino šešios partijos, gavusios nuo 1 iki 3 mandatų. Tad Visaginą, matyt, ir toliau valdys liberalas, tik neaišku kuris - D.Štraupaitė ar V.Račkauskas. . . . 2 . . 0 . 1 . 1 . . . . . . 0 . . 3 . . . . . Didžiausia Zarasų partija vėl liks opozicijoje? 2007 - 2011 metų kadencijoje Zarasuose daugiausia mandatų 7 turėję socialdemokratai buvo opozicijoje. Valdančiąją daugumą formavo konservatoriai, „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“, turėję po 3 - 4 mandatus. Per šiuos rinkimus neįvyko nieko naujo. LSDP Zarasuose gavo 6 mandatus, Darbo partija – 4, konservatoriai bei „Tvarka ir teisingumas“ – po 3. Tiesa, senųjų trijų partnerių valdančiajai koalicijai nepakanka, dar reikėtų šauktis į pagalba arba 3 mandatus iškovojusius liberalsąjūdiečius arba 2 vietas gavusius valstiečius - liaudininkus. Priminsiu, jog Zarasuose, kaip ir Ignalinoje, šios kadencijos taryboje bus 21 deputatas. Rinkėjų medžioklės ypatumai Kurčias. Įrašytas Zarasų socialdemokratų lyderio Petro Papovo balsas rinkėjus balsuoti kvietė telefonu. „Aš su juo ir ramiai kalbėjau, ir garsiai rėkiau. Neatsakė… Matyt, jau labai kurčias“, – po „pokalbio“ su P.Papovo balso įrašu pasakojo viena rinkėja. Žaidimas. Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatai į Anykščių rajono tarybą pagamino stalo žaidimą – loto. Mėtai kauliukus ir langeliais keliauji į mero postą. Kai užlipi ant „tvarkiečių“ lyderio V.Galvono – eini kelis langelius į priekį, kai stojies ant nepriklausomo kandidato Sergejaus Jovaišos – grįžti atgal... Karatistai. Zarasų socialdemokratai agitacijai fotografavosi apsirengę karatistų kimono. Rinkėjai turėtų suprasti, jog jei juos išrinks, tai konservatorius Arnoldas Abramavičius bus suspardytas? Botanika. Anykščių mero biologo Sigučio Obelevičiaus konservatoriai rinkimams išleido knygelę. Joje ne tik programinės nuostatos, kandidatų pristatymas, bet ir augalų aprašymai. Šokiai. Utenoje per politikų priešrinkiminius debatus Tėvynės sąjungos lyderis Egidijus Puodžiukas pareiškė, kad jei jo partija laimės, kaimuose vėl bus rengiami šokiai. Uteniškiai juokavo, jog kaimų šokių atgaivinimas dvelkia interesų konfliktu. E.Puodžiukas pats gyvena kaime ir turi tris sūnus. „Konservatorius ieško marčių“, – ironizavo E.Puodžiuko oponentai. Idėjos. Dabartiniai rajono valdžiai oponuojantys kandidatai į Anykščių rajono tarybą iškėlė dvi kertines rajono žmonių gyvenimo gerinimo idėjas – partijos „Tvarka ir teisingumas” kandidatas kalbėjo apie kamieninių ląstelių tyrimo instituto kūrimą Anykščiuose, o nepriklausomų kandidatų sąrašo lyderis Rimas Jasiūnas – apie šilumos kainos mažinimą. V.Galvono sąrašas gavo tris vietas, R.Jasiūno – 0. Tad šiluma Anykščiuose nepigs, o vietoj instituto geriausiu atveju bus laboratorija. Grožis. Utenoje daugelis kandidatų į rajono tarybą rinkėjus „ėmė grožiu“. Nė vienas apskrities miestas nebuvo taip spalvingai išmargintas kelių kvadratinių metrų dydžio rinkiminiais plakatais, šūkiais ir transparantais. . . . . . . . . . . . Ignalina Molėtai Utena Visaginas Zarasai TS-LKD 7 (6+2) LSDP 6 (4) DP 4 (2) TT 3 (2) LVLS 2 (3) LCS 2 (5) LVLS 12 (14) LSDP 3 (4) TT 2 (3) LLS -2 (1) DP -1 (1) TS-LKD 1 (2) TS-LKD 10 (9+3) LSDP 5 (3) LLS 4 (-) DP 3 (2) LVLS 3 (4) LSDP 9 (6) TS-LKD 4 (8) NS 3 (3) KP 3 (3) DP 2 (2) TT 2 (2) LLS 1 (-) LCS 1 (-) LCS 8 (12) LLS 5 (-) LLP 3 (-) TT 2 (5) LSDP 2 (2) DP 2 (-) LLRA 2 (-) LRA 1(1) LSDP 6 (7) DP 4 (4) TS-LKD 3 (3+1) TT 3 (4) LLS 3 (-) LVLS 2 (2) . . w w w. a n y k s t a . l t Ar esate nukentėjęs (-usi) nuo chuliganų? (Balsavo 262 skaitytojai) Taip. Vieną kartą. 2.9 % Taip. Kelis kartus. 21 % Ne. 66.1 % Kada gyvenote geriausiai? (Balsavo 155 skaitytojai) Paskutiniais metais 7.7 % 2006-2008 m. 32.9 % Tarybiniais metais 37.4 % 1990-1995 m. 4.5 % 2001-2005 m. 1996-2000 m. 9.7 % 7.7 % Ar slidinėjate? (Balsavo 165 skaitytojai) Šią žiemą kelis kartus slidinėjau. 18.5 % Šią žiemą neslidinėjau. 72.3 % Slidinėju, kai tik randu laiko. 9.2 % Partijų gautų mandatų skaičius Utenos apskrities savivaldybių tarybose (skliaustuose mandatų skaičius po 2007 m. rinkimų. Prie TS mandatų pridėti LKD mandatai) Anykščiai . P.s. Ignalinoje ir Zarasuose 2011 m. renkamas 21 deputatas, 2007 m. visose 6 apskrities savivaldybėse buvo renkama po 25 tarybos narius. TS-LKD – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, DP - Darbo partija, TT – „Tvarka ir teisingumas“, LVLS – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, LCS – Liberalų ir centro sąjunga, LLS – Lietuvos liberalų sąjūdis, NS – Naujoji sąjunga, KP – Krikščionių partija, LLP – Lietuvos liaudies partija, LLRA – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, LRA – Lietuvos rusų aljansas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 7 p s l . . . . . . š v i e t i m a s . . . 2 0 . . 1 . 1 . . . . . 0 . . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . Utenos kolegijos spalvos . . Įsikūręs turistų klubas prisistatė linksmu renginiu . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 8 p s l . . . . Utenos kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto Turizmo ir viešbučių administravimo studijų programos trečio kurso studentai įkūrė Turistų klubą. Juo siekia populiarinti šią įdomią specialybę, sudaryti galimybę bendrauti su turizmo specialistais bei organizuoti renginius studentams. Todėl pradedant šią veiklą vasario 8 dieną buvo organizuotas renginysrinkimai ,,Mis ir Misteris turizmas 2011“. Iš viso dėl Mis ir Misterio turizmas vardo pasiryžo varžytis 6 turizmo ir viešbučių administravimo studijų programos studentai. Pretendentai turėjo prisistatyti, išspręsti praktinę situaciją, nustatyti kokteilio sudėtį, sklandžiai ir rišliai kalbėti, atsakyti į pateiktus klausimus. Dalyviai vertinti pagal jų kūrybiškumą, linksmumą, šmaikštumą, gebėjimą išsisukti iš bet kokios situacijos bei dalykinių žinių supratimą. Visus pretendentus į Mis ir Misterio titulą vertino sudaryta komisija. Jos pirmininku buvo Utenos kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Antanas Panavas, nariai - Verslo ir technologijų fakulteto dekanė Regina Bagdonavičienė, Verslo ir technologijų fakulteto docentė Anastasija Vasiljeva, Studentų atstovybės prezidentė Sonata Surgautaitė bei renginį parėmę Utenos turizmo informacinio centro direktorė Rasa Jasinevičienė, Utenos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Zita Mackevičienė, „Vero cafe“ tinklo savininkė Oksana Kislenko, UAB ,,De Practice‘‘ atstovas Darius Šinkūnas.Mis ir Misteriu turizmas 2011 po visų balsų skaičiavimo išrinkti antro kurso studentai Jana Ščipun ir Martynas Trinkūnas. Nugalėtojais pripažinti studentai įrodė, jog geriausiai išmano turizmo sritį, yra geros nuotaikos, turi puikų humoro jausmą bei yra tikri kovotojai. Visus dalyvius palaikė jų suburtos palaikymo komandos. Pertraukėlėse tarp dalyvių rungčių pasirodė Turistų klubo dalyviai, vaidindami miniatiūras, koncertavo Utenos Saulės gimnazijos merginos, vadovaujamos mokytojos Vilijos Jonuškienės. Taip pat vakaro metu žiūrovai išvydo klubo ,,Impuls“ programą, klausėsi muzikuojančios Eglės Kirilauskaitės. Ką apie dalyvavimą ir pergalę mano patys nugalėtojai? Visi pretendentai į Misterio ir Mis titulą. Renginį vedė trečiakursiai Aušra ir Artūras. Turistai gieda klubo himną. Po renginio su komisija. Janos Ščipun prisistatymas. Martynas Trinkūnas Iš pradžių dalyvauti konkurse visai nesiruošiau. Grupės kuratorė lektorė Rasa Jodienė užsiminė apie renginį ir pasiūlė atstovauti grupei. Todėl šiek tiek pagalvojęs sutikau, nes visada yra įdomu patirti kažką naujo. Apie laimėjimą galvojau, nes visada reikia tikėti tuo, ką darai, tačiau pasiseka tik vienam. Prieš renginį šiek tiek ruošiausi, nes mano prisistatymas buvo filmuotas. Visa kita vyko ekspromtu. Labai nustebino Turistų klubas, į kurį po renginio iš karto ir įstojau. Čia galima linksmai ir turiningai praleisti laiką, nuveikti kažką gero. Šaunuoliai studentai, sugalvoję tokį konkursą. Sėkmės visiems ir svajonių išsipildymo. Jana Ščipun Konkurse dalyvavau labai netikėtai. Tik po savaitės sužinojau, jog esu užregistruota. Tokį pokštą man iškrėtė mano kuratorė. Kai išgirdau apie mano dalyvavimą, pagalvojau: ,,Gerai, dalyvausiu, čia gi viskas gerai. Be to, mano pergale iš karto tikėjo grupės draugai, kurie išsyk pasakė, jog laimėsiu.“ Renginiui ruoštis labai padėjo lektorė Rasa Jodienė, draugai, o ypatingai už pagalbą dėkoju grupės draugams Tomui Naruševičiui ir Jovitai Jankūnaitei. Renginyje man labai patiko mano varžovai. Visi buvome draugiški, malonūs ir aš jiems ateityje linkiu sėkmės. Iš tiesų, juk laimėjome mes visi. . . š v i e t i m a s . . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . Privataus darželio idėja Utenoje buvo įvertinta kaip realiausia Lietuvos kolegijų verslumo konkurso PROFAS finaliniame renginyje Utenos kolegijos studenčių komanda TeDI laimėjo II vietą, atsilikdama nuo nugalėtojos vos keliais balais. Rugsėjo mėnesį startavusiam verslo idėjų konkursui buvo pateiktos 131 verslo idėjos. Vasario 11 d. daugiau nei 120 dalyvių susirinko išklausyti per tris etapus atrinktų 12 geriausiųjų Lietuvos kolegijų studentų idėjų, tarp kurių buvo ir uteniškių komandos TeDI privataus darželio idėja. Verslumo konkurso PROFAS finalinį renginį iškilmingai atidarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Renginį vedė šio projekto vadovė, VšĮ PROFAT direktorė Lina Sodžiutė. Finalinių verslo idėjų perspektyvumą, atitiktį Lietuvos vartotojų poreikiams vertino žurnalo ,,Verslo klasė” redaktorius Aurelijus Katkevičius, UAB „Baltic News Service“ direktorius Artūras Račas ir kiti komisijos nariai. Komandos „TeDI“ merginų BA-09 grupės studenčių Ingos Vainiūtės, Tomos Kurpytės, Dovilės Jauniškytės bei joms talkinusios Jurgitos Elmonaitės projektą komisija įvertino kaip realiausią planą. Komisija pažymėjo, kad studentės išanalizavo ekonominius rodiklius, konkurencinę aplinką bei demografinę situaciją, apskaičiavo atsiperkamumą bei atliko gyventojų apklausą ir šiuos duomenis pateikė diagramose, filmuotoje medžiagoje. Visapusiškas požiūris, labai tinkamai parinkta vieta vaikų darželiui – šiuo metu tuščios patalpos šalia Dauniškio ežero, vertintojų teigimu, atskleidė, kad merginos turi verslininkių gyslelę. „Tai pats geriausias, labiausiai pagrįstas ir šviesiausias iš visų mano skaitytų planų,“ - apibendrindamas komandos darbą, teigė komisijos narys verslo plėtros konsultantas Remigijus Gineitis. Komandos koordinatorės docentės Nijolės Pakalnienės nuomone, toks rezultatas buvo pasiektas daug ir atsakingai dirbant. Studentės tikisi, kad visa ši patirtis bus naudinga ir būsimoje profesinėje veikloje ar kuriant savo verslą, o Toma Kurpytė prisipažino jau turinti ir keletą verslo idėjų. „Komanda turėjo bendrą tikslą, įsiklausė į visus patarimus ir tikėjo tuo, ką daro“, - sakė dėstytoja. Pačios merginos labai džiaugiasi savo sėkme. Kaip prisimena Dovilė Jauniškytė, idėjos gimimo istorija paprasta: „Kai dėstytoja pasiūlė dalyvauti konkurse, šis pasiūlymas labai sudomino ir nutarėme su draugėmis sugalvoti tokį verslą, kuris būtų naudingas mūsų miestui ir mums. Verslo idėja gimė sėdint prie Dauniškio ežero, ten buvo daug vaikų, todėl pagalvojome, kaip būtų šaunu įkurti privatų vaikų darželį su specialia ugdymo programa“. Kitos komandos narės Ingos Vainiūtės manymu, bet kokia patirtis yra naudinga, o šis konkursas suteikė daug žinių apie verslo plano rašymą, kurios bus naudingos kitais metais jį rengiant kolegijoje. „Buvome „Profo“ seminare, kuriame vyko mokymai, kaip paruošti gerą pristatymą, o tai irgi labai naudinga mokantis. Taip pat išmokome drąsiai kalbėti prieš auditoriją, apsiginti savo darbą bei priimti komisijos kritiką“, – sakė mergina. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . kalendorius Visą vasario mėnesį Utenos kolegijos komanda lankėsi šalies bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose. Apie kolegines studijas pasakojo direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai Antanas Panavas, Karjeros centro vadovė Danutė Aželytė bei studentai. Vasario 8 d. Utenos kolegijoje vyko vadybos krypties studentų bei dėstytojų susitikimas su Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos atstovais. Vasario 10 d. Utenos kolegijoje lankėsi Mykolo Romerio universiteto atstovai. Svečiai susitiko su kolegijos administracija, studentais ir absolventais bei pristatė tęstinių studijų galimybes kolegijos studentams ir absolventams. Smagią nuotaiką visiems dovanojo Mykolo Romerio šokių ansamblio pasirodymas. Vasario 17 d. Utenos Europos informacijos centras - EUROPE DIRECT Utenos kolegijoje organizavo seminarą „Aplinkosaugos politika ir vartojimas“. Juo siekė supažindinti studentus ir visuomenę apie ES aplinkos politiką, suteikti daugiau žinių apie ekosistemas, tausojantį požiūrį į aplinką, efektyvų vartojimą, atsakomybės jausmą bei pasidalinti praktiniais vartojimo įgūdžiais. Vasario 19 d. Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto Odontologinės priežiūros specialistų rengimo centre vyko seminaras ,,Saugok savo ir kitų sveikatą”, skirtas šv. Apolonijos dienai – Odontologų dienai. Jo metu kalbėta apie burnos sveikatą ir ligų profilaktiką, pirmąją medicinos pagalbą, pristatytos šiuolaikiškos burnos priežiūros priemonės ir pirmosios medicinos pagalbos naujovės. Vaikučiai susitiko su DANTUKU FAINUOLIU. Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete iškilmingai įteikti diplomai Vasario 18 dieną Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakultete vyko diplomų teikimo šventė. Trejų su puse metų studijas baigė socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai bei bendrosios praktikos slaugytojai. Iš viso diplomus gavo 48 absolventai. Parengė ryšių su visuomene atstovės Ramutė Kavoliūnienė ir Vaida Steponėnienė Utenos kolegija: Maironio g. 7, LT-28142 Utena; tel./faksas (8-389) 5 16 62; www.utenos-kolegija.lt . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1 9 p s l . . . 2 . . . . . š v i e t i m a s . . . 2 0 . . 1 . 1 . . . . . 0 . . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Alantos akiračiai Mokymasis. Studijos. Karjera 2011 Vasario 3 - 5 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ jau devintąjį kartą vyko viena didžiausių Baltijos šalyse tarptautinė žinių paroda – „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 0 p s l . . . . Iš viso buvo pristatyta 18 įdomių profesijų: transportas, tarptautiniai pervežimai, automobilių diagnostika, remontas, viešbučių, restoranų ūkis, suvirinimas, santechnika, ekologinis ūkis, alternatyvioji energetika, ortopedo - protezuotojo specialybė, floristika, statyba, fotografija, kirpimas, kosmetologija, visažistų, masažuotojų specialybės. Parodoje VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla atstovavo šalies profesinėms mokykloms, kurios vykdo programas, susijusias su ekologiniu žemės ūkiu bei alternatyviąja energetika. Stende buvo demonstruojama: biodujų jėgainės maketas, saulės baterija, vėjo jėgainės modelis, vandenilio gavybos ir panaudojimo maketas. Mokiniai, padedami mokytojų, parodos lankytojams pasakojo apie alternatyvios energetikos privalumus ir aktualumą šių laikų kontekste. Lankytojus prie stendo traukė ekologinės bitininkystės produktai: medus, bičių duonelė, žiedadulkės. Dalyvavimas žinių parodoje – įdomi patirtis mokiniams, akiračio plėtimas mokytojams, mokykloje vykdomų programų pristatymas visuomenei. > Parodoje „Mokymasis. Studijos. Karjera 2011“ Alantos stendą „Alternatyvioji energetika” apklankė premjeras Andrius Kubilius ir švietimo ministras Gintaras Steponavičius. Dalijamasi patirtimi VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis ir projektų vadovė Alma Selim 2011 m. vasario 10 dieną dalyvavo Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) organizuotame renginyje „Patirties akademija“, kuris vyko Panevėžyje. Renginio tikslas – projektų vykdytojams iš Panevėžio ir Utenos regionų paskleisti gerąją projektų vykdymo patirtį, įsigilinti į pasitaikančius trūkumus ir sunkumus. Direktorius V.Pusvaškis skaitė pranešimą apie projekto „Žemės ūkio sektorinio praktinio centro kūrimas VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykloje“ eigą. Mokykla, vykdydama projektą, yra viena iš tų, kuri, CPVA nuomone, yra pasiekusi gerų rezultatų. Nors projekto vykdymo pabaiga - 2012 m., bet jau įvykdyta pirkimų už 47,3 % ir įsisavinta 27 % lėšų. Todėl teko patirtimi dalintis su kitų rajonų projektų vykdytojais. Beje, antrasis pranešimas buvo Anykščių rajono Debeikių kaimo bendruomenės. Po pranešimų vyko diskusijos, darbas grupėse aktualiais projektų vykdymo klausimais. > Mokyklos direktorius Vladas Pusvaškis pristato projekto eigą. VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokykla, Technikumo g. 2, Naujasodžio k., Alantos pšt., LT-33315 Molėtų rajonas Tel (8~383) 58337, faksas (8~383) 53700, El. paštas [email protected] Interneto svetainė: www.alantostvm.lt . . l a i š k a i . . . . . 2 . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . . 3 . . . . . Kieno čia darbas...? Po mano straipsnio „Kokie budeliai darbavosi...“ („Aukštaitiškas formatas“, 2010 Nr. 10), išspausdinimo man skambino žmonės ir gąsdino teismu bei kad turėsiu atlyginti moralinę žalą, tvirtindami, kad ne kaimynai nukankino Stasį Piščiką, o stribai. Tai ne naujas, kaip dabar vadinamų „kovotojų už laisvę“, braižas suversti kaltę kitiems. Kam gąsdinti, nes ir dabar yra gyvi liudininkai, menantys Šovenių, Antanavos ir Pilypų kaimų tragedijas pokaryje. Iš Jono Digrio, nusižudžiusio 2010 m., knygos „Dievai jų nepasigailėjo“. „Šešiolika žuvusiųjų! Trylika vaitojančių sužeistųjų! Ar galima padaryti didesnę niekšybę?! Bėga moteris paklaikusiomis akimis ir baltu bekrauju veidu. Kur ji bėga? Aplinkui naktis. Aplinkui – zvimbiančios kulkos, danguje – raketos... Kur ji skuba? - Neklaužados, mano mylimiausieji, - šnabžda ji. - Ar nesakiau, kad bėgtumėte namo? Mieliausieji, ar nekalbėjau? Jos trys vaikai buvo Šimonių salėje, kur ką tik nugriaudėjo sprogimas. - Ar nematėte namiškių? – puldinėdama nuo vieno prie kito klausinėja Nastė Ralickienė. Čia daug moterų. Čia visos to paties klausinėja. - Mano Vasilijaus dar nerandame, - sako palūžusiu balsu tėvas. - Jūsų Vasilijus ten, koridoriuje. Dorondovas krūpteli: -„Koridoriuje“, paklausia. „Ko dabar koridoriuje?“ Tarp sprogimo nublokštų į koridorių gulėjo ir šešiolikmetis Dorondovo sūnus. Jie šoko. Jie dainavo. Jie džiaugėsi. Džiaugėsi jaunyste ir gyvenimu. Jie taip ir mirė skaistūs, taurūs ir gražūs. Mirė nepaleisdami vienas kito rankų. Valė Raisytė. Dvidešimtmetė valsčiaus vartotojų kooperatyvo sąskaitininkė. Julius Žekonis. Dvidešimt ketverių metų vaikinas. Emilija Malinauskienė. Moteris, kuri ruošėsi tapti motina. Nina Gavrilenka. Smolenskietė. Atvažiavo pasisvečiuoti pas seserį. Abi nuėjo į paskaitą, pasiliko šokiuose. Sprogusi mina Ninai perkirto venas, bet kantri mergaitė, palikdama kraujo takelį, dar parbėgo į namus, kambaryje parpuolė ir nebepakilo. Miną iš girios atnešė banditai Juozas Lapienis, Vytautas Lapienis, Albinas Pajarskas ir gaujos vadas Antanas Starkus. Starkus rūkė suktinę. Smilkstančią suktinę pririšo prie padegamojo šniūro. Juozas Lapienis pasūpavo miną ir sviedė į šokančiųjų ratą. - Ilgai prisimins Starkaus ranką! – grūmojo gaujos vadas. – Nepamirškite: keturiasdešimt devintieji. Gegužės pirmosios išvakarės“. „Tarybų Lietuva“ 1991 m. kovo 15 d. Nr. 22(2265) rašė: „kas tie piktadariai, kurie atėmė gyvybę keliolikai jaunuolių ir beveik kita tiek suluošino“. „Šarūno“ brigados vadas Stasys Gimbutis, pakeitęs Antaną Starkų, kai šis jau vadovavo „Algimanto“ apygardos štabo likučiams, patekęs į valstybės saugumo (LTSR) vyrų rankas, 1949 m. lapkričio 9 d. Kaune davė tardytojui tokius parodymus: „Klausimas. „Kas iš bandos dalyvių 1949 m. gegužės 1 d. susprogdino Šimonių miestelyje klubą? Atsakymas. „1949 m. gegužės 1 d. Šimonių miestelio klubo susprogdinimą organizavo „Montė“. Su juo kartu buvo „Jokeris“, „Bebras“ ir „Uosis“. „Montė“ pritaikė sprogdinti minosvaidžio sviedinį, kurį per klubo langą įmetė „Jokeris“. „Montė“ skaitytojui jau pažįstamas. Tai – Antanas Starkus. „Bebras“ – Albino Pajarsko , kurio palaikai palaidoti „broliškame kape“ Adomynėje, slapyvardis. Kiti du – Vytautas Lapienis ir Juozas Lapienis. Pirmais vadinosi „Uosiu“, antrasis – „Jokeriu“. Tai, kad susprogdino „Montė“ su savo sėbrais, patvirtino ir „Šarūno“ brigados „Žalgirio“ grandies vado pavaduotojas Jurgis Trečiokas, tardomas 1949 m. lapkričio 4 d. Kaune. Antanas Drilinga, matęs kaip į Šimonių kapines buvo lydima virtinė baltų pušinių, nedažytų karstų, knygoje „Žmonės prie vieškelio“, rašo: „Raudojo motinos kruvinom ašarom ir rovėsi plaukus, netekusios mylimų vaikų, raudojo visi, kas ėjo paskui karstus, prakeikdami tuos, kurie pakėlė ranką prieš gyvenimą, prieš žmogų, prieš jaunystę, ir niekas nežinojo, kokiu vardu galima pavadinti juos, padariusius nusikaltimą“. Neįtikėtina, kad Antano Starkaus būtų nepasiekę laidotuvių atgarsiai. Bet jie ir toliau nesitvėrė savo kailyje ir bunkeryje rengėsi įvykdyti dar vieną žiaurų teroro aktą. Štai ką papasakojo tardytojui tas pats Stasys Gimbutas: „1949 m. lapkričio 7 d. šventėms buvo numatyta susprogdinti Svėdasų paštą. Sprogmenis paruošė apygardos vadas „Montė“. Jis turėjo keturias minas, kurias pritaikė sprogdinti. Operacija turėjo įvykti vadovaujant „Montei“ ir „Bebrui“. Svėdasų pašto pastate dirbo ne tik tarnautojai, bet ir šiaip žmonės gyveno. Kiek nekaltų aukų būtų nusinešusi mirtis, neaišku, jeigu ant akmeninio paminklo Adomynės kapinėse nebūtų datos – 1949 m. lapkričio 1 – ąją...“ Algirdas JANYŠIUS, Anykščių raj., Svirnai II P ratęsk i te m ū s ų m in tis Redakcijos žmonėms labai svarbi jūsų nuomonė, laukiame skaitytojų komentarų ir pastabų. Rašykite, pratęskite mūsų mintis, pasidalinkite savosiomis. Įdomiausius laiškus spausdinsime, o jų autoriams dovanosime pakvietimus į Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatrą. Laukiame jūsų laiškų adresu [email protected]. Šį mėnesį Algirdui Janyšiui dovanojame 2 pakvietimus kovo 11 d. 17 val. į Panevėžio J.Miltinio dramos teatro premjerą Hermano Grekovo „Hananą“, režisuotą Rolando Atkočiūno. Pakvietimus premjeros dieną prašome atsiimti Panevėžio J.Miltinio teatro kasoje. . . . . . . . . . . . . . . Reitingas Apskrityje daugėja ūkių Utenos apskrities rajonuose pernai užregistruota 419 naujų ūkininkų, išregistruota ūkių – 292. Iš viso šių metų sausio 1 dieną apskrityje buvo registruota 8 tūkst.730 ūkių, kurių bendras valdomas žemės ūkio naudmenų plotas sudarė 78 tūkst.582 ha. Registruota ūkininkų ūkių 2011-01-01 (vnt) Zarasų r. 1829 Ignalinos r. Visagino r. 1 1300 Utenos r. 3540 Anykščių r. 2542 Molėtų r. 3058 Bendras žemės ūkio naudmenų plotas (ha) Zarasų r. 16820 Ignalinos r. 13450 Visagino r. 3 Utenos r. 29759 Anykščių r. 30585 Molėtų r. 17724 Didžiausias ūkis (ha) Ignalinos r. 500 Zarasų r. 500 Visagino r. 3 Molėtų r. 100 Utenos r. 318 Anykščių r. 500 Įregistruota ūkininkų 2010 metais (vnt) Ignalinos r. 76 Visagino r. 0 Zarasų r. 77 Molėtų r. 123 Utenos r. 160 Anykščių r. 143 Išregistruota ūkininkų 2010 metais (vnt) Zarasų r. 111 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 1 p s l . . . . Ignalinos r. Visagino r. 0 25 Molėtų r. 96 Utenos r. 70 Anykščių r. 60 2 . . A u k š t a i t i j o s . 0 1 1 . . d . . i . d 0 3 . ž i ū . . n a i . . . . . . . . . . . Juodasis baronas Vrangelis gimė Zarasų krašte . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 2 p s l . . . . Piotras Vrangelis buvo vienas gabiausių rusų generolų. Apie jį bolševikai kalbėjo su neapykanta, o jo kolega iš Baltosios armijos, generolas A.Denikinas – su pavydu. Šiandien jis vadinamas „rusų Šarliu de Goliu”. O jo gimtinė buvo Mukulių dvaras netoli Novoaleksandrovsko. Karvedžio sąsajos su Lietuva Nedaugelis, galbūt išskyrus zarasiškius, žino, jog vienas iš baltųjų judėjimo vadų Piotras Vrangelis yra gimęs Mukulių dvare netoli Zarasų. 2008 m. rugpjūčio 11 d. ant dvaro gyvenamojo namo buvo atidengta marmurinė atminimo lenta, kurioje įrašyta: „Mes prisimename, mes didžiuojamės“ ir tekstas, kad čia 1878 m. rugpjūčio 15 d. gimė baronas generolas Piotras Nikolajevičius Vrangelis. Šio įamžinimo iniciatoriai - Zarasų krašte mėgstantis poilsiauti peterburgietis Aleksandras Bogdanovas, Rusijos pilietinio karo istorijos žinovas, ir Lietuvos rusų bajorų bendruomenės pirmininkas Olegas Zavadskis. Pastarasis taip pat puoselėja sumanymą surinkus lėšų iš įvairiose šalyse gyvenančių rusų emigrantų atstatyti Mukulių kapinėse stovėjusią koplytėlę ir ją skirti P. Vrangelio bei kitų baltųjų judėjimo asmenybių atminimui. Mukulių dvaras yra prie didelio Avilių ežero. XVIII a. įkurtą dvarą 1872 m. įsigijo Rusijos karinis veikėjas, senatorius, istorikas, generolas Pavelas Bobrovskis. Jis čia iš Peterburgo > Piotras Vrangelis turėjo pravardę “Juodasis baronas“, kurią gavo dėl savo tradicinės kasdienės aprangos – juodos čerkesės. atvykdavo vasaroti. Karvedžio tėvai: baronas Nikolajus Vrangelis (1847-1923) - mokslininkaskritikas, rašytojas ir garsus antikvarinių daiktų kolekcininkas, motina - Marija Dementjeva Maikova (1856-1944) gyvenę Rostove prie Dono, palaikė artimus ryšius su P.Bobrovskiu. Manoma, kad jie Mukulių dvare praleido ištisus metus, ir čia jiems gimė vyriausias iš trijų sūnų – Piotras, kuris buvo pakrikštytas Vilniuje. Vėliau dvarą apie 1923 m. iš valstybės pirko gydytojas Juozas Buzelis (1888 – 1967), atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pirmojo – Steigiamojo – Seimo narys. Sovietmečiu dvaras buvo nacionalizuotas, jame veikė mokykla, vėliau - poilsio bazė. Vrangelių šeimai priklausė ir dar vienas dvaras Lietuvoje. Broniaus Kviklio enciklopedijoje „Mūsų Lietuva“ nurodoma, kad prie Nemuno, ten kur dabar telkšo Kauno marios, buvo Senųjų Dvareliškių dvaras, kurį prieš Pirmąjį pasaulinį karą įsigijo baronas P.Vrangelis. Tačiau apsigyventi jame šeimai taip ir neteko. O kai šiame kare Rytų Prūsijos fronte P.Vrangelis vadovavo savo eskadronui, jo žmona Olga Ivanenko, norėdama būti arčiau vyro, atvyko į Vilnių ir dirbo ligoninėje gailestingąja sesele. Giminė garsėjo kariais Vrangeliai (Wrangel) - grafų, baronų, dvarininkų giminė, kilusi iš baltvokiečių. Ji žinoma nuo XIII amžiaus, kuomet buvo paminėtas vienas riteris, kuris kovojo Livonijos ordino gretose. Vėliau jo palikuonys tarnavo Švedijos karaliui. Žinoma, kad nuo neatmenamų laikų Vrangeliai garsėjo kaip kariai. Daugelis jų yra pasižymėję savo laikų įvairiuose mūšiuose. Nuo XVIII a. pab. prasideda baronų Vrangelių istorija Rusijos imperijoje. Plačiausiai visuomenėje žinomas yra Ferdinandas Vrangelis, mokslininkas ir keliautojas, kurio vardu buvo pavadinti Arkties vandenyno sala, uostas, vulkanas ir net Indijos gentis. > Generolas su žmona. > Piotras Vrangelis emigracijoje. Serbija 1924 m. Busimasis “Juodasis baronas” Piotras Vrangelis vaikystę praleido Rostove prie Dono tarp kazokų. Jau tuomet jis išsiskyrė neįprasta drąsa, išradingumu ir vikrumu. Piotro tėvas visada pasiimdavo vaikus į medžioklę. Savo atsiminimuose P.Vrangelio tėvas pažymėjo:„Šaudyti į skrendantį taikinį aš dėl per didelio įsikarščiavimo niekada gerai ir neišmokau, o berniukai, jų pasidižiavimui ir mano konfūzui, . . A u k š t a i t i j o s 2 . 0 . 1 . 1 d . i . . d 0 ž 3 i . n . a i . . . . . . . . . . . Dalyvaudamas Pirmajame pasauliniame kare pasižymėjo Rytprūsiuose ir Galicijoje ir 1917 m. gavo generolo-majoro laipsnį. > Vrangelių giminės herbas; Giminės devizas skelbia: „Frangas, non flectes“ („Lūšiu, bet nesulinksiu“) greitai man nušluostė nosį, ypač Piotras“ P. Vrangelio tėvas buvo žymus verslininkas ir savo vyriausiąjį sūnų laikė savo veiklos tęsėju. Tėvas vaidino svarbų vaidmenį Sibiro aukso kasyklų veikloje, jis tikėjosi, kad Piotras taps inžinieriumi ir galės daryti gerą karjerą. Tai ir lėmė Piotro sprendimą mokytis Sankt Peterburgo kalnakasybos institute. Baronas buvo lojalus monarchistas, jam buvo svetimi besimokančio jaunimo susiėjimai, mitingai, demonstracijos. Užtat mielai dalyvaudavo aukštuomenės baliuose, kuriuose išsiskirdavo savo ūgiu ir puikiu mokėjimu šokti. Jaunystėje baronas pasižymėjo netikėtu ir neapgalvotu elgesiu, pavyzdžiui, išmetė žmogų pro langą už tai, kad šis nepagarbiai atsiliepė apie jo motiną (deja (o gal laimei), tik iš pirmo aukšto). 1901 m. P. Vrangelis dėl savo puikių sugebėjimų ir darbštumo institutą baigė aukso medaliu. Prieš užsiimant veikla baronas pagal tuometinę tradiciją turėjo atlikti karinę tarnybą. Buvo paskirtas į leibgvardijos raitelių pulką. Dalyvavo Rusijos- Japonijos kare. . ū Įkūnijo paskutinę baltųjų viltį 1918 m. įsijungęs į baltųjų judėjimą, P. Vrangelis gavo generolo - leitenanto laipsnį. Nuo 1919 m. jis buvo vienas iš Pietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadų. Generolas P.Vrangelis buvo prieš kavalerijos išdėstymą visame fronte, jis siekdavo surinkti kavaleriją į kumštį ir mesti ją į prasiveržimą. Būtent tokios atakos lėmė P.Vrangelio baltagvardiečių sėkmę šiaurės Kaukaze. Baronas nesutarė su vyriausiuoju vadu Antonu Denikinu dėl karinių užduočių pirmaeiliškumo. Galiausiai 1920 kovo mėn.perėmė Pietų Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovavimą iš atsistatydinusio generolo A.Denikino. Baronas buvo mėgiamas karininkų: „Vrangelis buvo mūsų mylimiausias vadas. Jis įkūnijo mūsų paskutinę pergalės viltį šiame kare. Mes tikėjome ir mylėjome jį, mūsų baltąjį riterį”(artilerijos kapitonas Proninas). Generolas - leitenantas armiją pervadino į „Rusų armiją“, per trumpą laiką negausioje (apie 80 tūkst.) ir demoralizuotoje armijoje atstatė tvarką ir visą 1920 m. vasarą sėkmingai kariavo su raudonąja armija. 1920 m. Kryme nesėkmingai bandė sukurti valstybę, tačiau dėl sunkios ekonominės padėties ir vietinių žmonių nepalaikymo „Pietų Rusijos vyriausybė“ išsilaikė 8 mėnesius. Kai Lenkija pasirašė taikos sutartį su Sovietų Rusija, bolševikai sutelkė kariuomenę prieš Vrangelį. Baltagvardiečiai buvo priversti trauktis. 1920 metų lapkričio mėn. P.Vrangelis sumaniai organizavo evakuaciją: per tris dienas kariuomenė, karininkų šeimos ir dalis civilių gyventojų (apie 150 tūkstančių žmonių) susėdo į 126 laivus ir persikėlė į Konstantinopolį. Žmonos meilė virto legenda 1907 m. P. Vrangelis vedė rūmų panelę, imperatoriaus rūmų kamerherio (rūmininko titulas) dukrą. Freilina Olga Ivanenko jam pagimdė keturis vaikus: Eleną (1909 m.), Piotrą (1911 m.) Nataliją (1914 m.) ir Aleksejų (1922 m.). Baronas sunkiai pratinosi prie šeimyninio gyvenimo, atsitraukdamas nuo įprastų pasilinksminimų gvardijos aplinkoje. Tačiau žmonos Olgos, kantrios ir taktiškos moters dėka, gyvenimas pasisuko tvirta vaga. Pasak legendos, būtent baronienė išgelbėjo savo vyrą nuo bolševikų sušaudymo 1918 m. Kai atėjo Vrangelio eilė, ji išreiškė norą mirti kartu su juo. Pasakojama, kad ji priėjusi prie matrosų, ir pasakė, kad po tiek metų, pragyventų drauge, ji nori dalintis likimu su vyru - šiuo atveju mirti drauge. Bolševikai paliko baroną gyvą. Karinė veikla buvo pašaukimas Gvardiečių draugijoje P. Vrangelis iškart pajuto esąs savo aplinkoje ir greitai apsisprendė likti karinėje tarnyboje ir siekti karininko laipsnio. 1910 m. baigė generalinio štabo akademiją. Jau 1912 m. baronui buvo suteikta didžiausia garbė – vadovauti Jo Didenybės imperatoriaus Nikolajaus II eskadronui. Pagrindiniai gvardijos karininkų įsakymai: “Гвардия на страже монархии” („Gvardija sergi monarchiją“), Армия вне политики,За Веру, Царя и Отечество (“Armija be (anapus) politikos“,“Už tikėjimą, carą ir tėvynę”) - tapo būsimojo Baltosios armijos vado pasaulėžiūra. Barono gvardijos kolega taip atsiliepė apie jį: „Jis instinktyviai pajautė, kad kova - jo stichija, o karinė veikla - jo pašaukimas”. Foto J. Nemanis, 2002 Mirė nuo bolševikų nuodų 1921 - 1927 m. P.Vrangelis liko armijos vyriausiuoju vadu, gyveno Serbijoje. Emigracijoje parašė atsiminimus apie pilietinį karą Pietų Rusijoje: „Aš negaliu pailsėti dėl įkyrių minčių, be perstojo regiu Krymo, mūšių, evakuacijos vaizdus. Smegenys prieš mano valią karštligiškai dirba: numato, apskaičiuoja, rengia dispozicijas. Aš neįstengiu pasipriešinti. Karo vaizdai visą laiką man priešais akis ir aš visą laiką rašau įsakymus, įsakymus, įsakymus”. Jis atstovavo Rusijos emigracijos dešinįjį sparną, buvo „Rusijos bendrosios kariuomenės sąjungos”, kurios tikslas buvo išsaugoti karininkų kadrus ateities kovoms, kūrėjas. P.Vrangelis mirė 1928 m. balandžio 22 d. Briuselyje būdamas 49-erių metų amžiaus. Pasak artimųjų, buvo nunuodytas bolševikų agento: staiga susirgo aštria tuberkuliozės forma. Manoma, kad buvo apnuodytas dirbtinėmis nuodingomis bakterijomis, sukurtomis NKVD spec. laboratorijose. Pasak barono motinos M.Vrangel, tai buvo 38 siaubingų kančių paros. Baronas buvo laidojamas du kartus: pirmą – Briuselyje, antrą – po pusmečio Belgrade, rusų Švč. Trejybės cerkvėje. 1958 m. buvo išspausdinti jo atsiminimai „Always with Honour“. Rusijai išsivadavus iš sovietizmo, imta iš naujo pažvelgti į lemtingus P.Vrangelio žingsnius Rusijos istorijai. -AF > Dabartinis Mukulių dvaro rūmų vaizdas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 3 p s l . . . . . . p a t i r t y s . . . . . . 2 . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Archyvų tamsoje nepasiklydęs istorikas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 4 p s l . . . . > Istorikas, paklaustas apie autoritetus, sakė: „Sunku įvardinti autoritetus, nes bijau ką nors pamiršti. Mano tėvai – man autoritetai. Vilniaus universiteto dėstytojai: prof. dr. Alfredas Bumblauskas, prof. hab. dr. Zenonas Norkus, taip pat garsus istorikas hab.dr. Edvardas Gudavičius – tai vos keli žmonės, kuriuos drąsiai vadinčiau autoritetais...“. „Istoriką žmonės dažnai įsivaizduoja kaip atsiskyrėlį. Knygos, popieriai, dulkėti rankraščiai, archyvų tamsa ir šaltis, pelės, po stalu graužiančios nukritusį dokumentą. Tačiau tai netiesa. Gyvenu tokį pat gyvenimą kaip ir visi žmonės. Juk būdamas užsidaręs dramblio kaulo bokšte nebūtum geras mokslininkas. Reikia ne tik skaityti ar kalbėti apie gyvenimą, bet ir jį gyventi“, – kalbėjo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto docentas dr. Aurimas Švedas. Tačiau jis ir neprimena pikto dėstytojo griežtu žvilgsniu, greičiau – studentą: nerūpestingai ant kaklo užvyniotas šalikas, atlapota striukė... Jaukioje kavinėje Vilniaus senamiestyje gerdami arbatą ir ragaudami anyžinius sausainius su 36 metų iš Dusetų (Zarasų raj.) kilusiu mokslininku kalbėjomės ir rimtai, ir nelabai – apie istoriją, vaikystę, laiko mašiną ir studentus. . . . Daiva Goštautaitė > > 1976 m. Dusetos. Dvejų metukų Aurimas su tėveliais Virginija ir Juozu Švedais. „Savo miestelio, kuriame užaugau, tėvų ir mokytojų dėka, žmonių, buvusių šalia manęs, dėka pasirinkau tokį kelią, kuriuo eidamas tikrai džiaugiuosi. Nežinau, ko norėsiu po 20 metų, bet dabar esu laimingas“, – kalbėjo Aurimas Švedas. Apie istoriją ir Calvin Klein‘ą „Prancūzų „Analų“ mokyklos kūrėjai sako, jog istorija – tai dėmesys žmogui, gyvenusiam ir kažkada labai seniai, ir visai čia pat. Istorija – tai mokslas apie žmogų laike. O jeigu tu domiesi žmogumi, tai nesvarbių temų kaip ir nėra. Įdomu ir kaip jis rengėsi, ir kaip galvojo, su kuo bendravo ir ką valgė, ką skaitė ir kaip pramogavo...“, – paprašytas paprastai paaiškinti, kas įeina į istorijos apibrėžimą, kalbėjo A.Švedas. Mokslininkas tyrinėja XX – XXI a. istoriją. „XXI amžius man, kaip istorikui, yra didžiausia laimė. Juk aš turiu galimybę stebėti, kaip iš naujo kuriasi valstybė. Dvidešimt nepriklausomybės metų įvardinčiau kaip Lietuvos aukso amžių. Ir nepaisant visų krizių, nesėkmių – tai yra laikas, kai mes galime nuspręsti, kur mes būsim ir kaip gyvensim“ – apie savo tyrinėjamą laikotarpį pasakojo pašnekovas. Pasak jo, natūralu, jog kartos dažnai nesupranta vienos kitų: „Aš ne visada suprantu savo tėvus, nes jie gyveno kitokiame laike, turi kitokią patirtį. Ir ką jau kalbėti apie senelius, gimusius XX amžiaus pradžioje. Sovietmetis, atrodo, ką tik baigėsi, o dabartiniai vaikai negali suprasti, kaip parduotuvėse galėjo nebūti bananų. Vienas garsus politikas, visai neseniai bendraudamas su žurnalistais, atviravo, kad atėjęs į Kristijono Vildžiūno filmo „Kai apkabinsiu tave“ premjerą, savo dukrai turėjo paaiškinti, ką reiškia santrumpa CK. Atrodytų, visi žinome, jog tai reiškia Centro Komitetą, o jaunajai kartą tai jau asocijuojasi su Calvin Klein prekiniu ženklu. Ir tai nebūtinai reiškia, jog jau nepriklausomoje Lietuvoje užaugusi karta mažiau išprususi, paprasčiausiai jie užaugo kitokioje Lietuvoje...“. . . . . p a t i r t y s . . . . . . 2 . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . > Knygos „Matricos nelaisvėje: sovietmečio lietuvių istoriografija (1944-1985)” pristatymas (2009). ateitį – ir taip aišku, tačiau man labai smalsu, į kokį laikotarpį istorikas nurėtų nusikelti laiko mašina. „Esu įsitikinęs, kad kiekvienas istorikas, paklaustas, ar norėtų laiko mašina nukeliauti į praeitį, pasakytų „taip“. Nedvejodamas aš taip pat sėsčiau į laiko mašiną ir keliaučiau į pačią Lietuvos valstybės kūrimosi pradžią. Tai laikotarpis, kuris istorikui kelią didžiulius iššūkius. Būtų didžiulė sėkmė kur nors Švedijos, Vokietijos ar Vatikano archyvuose atrasti nors ir keturias naujas eilutes apie mūsų valstybės pradžią. Jeigu nesidomėčiau XX – XXI amžiaus istorija, mielai narpliočiau to laikotarpio paslaptis, kurios iš istoriko reikalauja vos ne detektyvo įgūdžių – iš smulkių gabalėlių sudėti spalvotą vitražą“. Apie emigraciją ir palankų vėją Kasdien universitete matydamas jaunus žmones, A.Švedas teigia, jog dabartiniai studentai visai kitokie, nei buvo jo paties studentavimo laikais. „Ši karta – tai drąsūs ir atviri pasauliui žmonės, lengviau priimantys gyvenimo iššūkius. Pamatę daugiau pasaulio, jie yra turtingesni. Kitaip sakant, dabartiniai studentai yra geresnėse startinėse pozicijose nei mes. Tačiau yra ir kita pusė. Kartais tos didelės galimybės padaro žmogų labiau paviršutinišku – domimasi viskuo, tačiau nėra gilumo. Pasivaikščiojimas po Romą ar Lisaboną nebūtinai padarys tave kultūringesniu, kaip ir universitas nebūtinai „duos“ daugiau proto. Visais laikais buvo ir yra žmonių, linkusių save pataupyti...“, – kalbėjo pašnekovas. Emigracija – tai dar viena problema, kurią dėstytojas stebi iš labai arti. „Skaudu, kai jauni žmonės valstybėje ir visuomenėje neranda savo vietos. Su šiuo reiškiniu susiduriu ne tik kaip dėstytojas, bet ir kaip žmogus, praradęs ne vieną artimą draugą, ir tik virtualioje erdvėje galintis su jais pabendrauti...“, – sakė mokslininkas. „Ar neparadoksali situacija – matome, kaip kuriasi valstybė, tačiau joje nebelieka tų pačių kūrėjų?“, – teiravausi pašnekovo. „Jeigu netikėčiau, kad situacija pasikeis, matyt, ir pats būčiau išvažiavęs iš Lietuvos. Gal mums pasiseks ir pakartosime Airijos situaciją, kada išvykę žmonės situacijai pagerėjus su įgyta patirtimi ir naujomis idėjomis grįš namo. Bet grįš ne todėl, jog koks nors ministras pirmininkas nuvažiuos į Dubliną ar Londoną ir pasakys „grįžkite, dabar jau gerai“, tik mes patys galime sukurti valstybę, kurioje būtų įmanoma oriai gyventi. Laivo skyles lopyti, naujas bures siūti ir to palankaus vėjo ieškoti tikrai įmanoma ir Lietuvoje...“- vilties neprarado A.Švedas. Apie pradžią ir detektyvo darbą Kad tos naujos burės turėtų nešti į šviesią Apie senelį ir pirštines Kol į antro tūkstantmečio pradžią laiko mašina nevažiuoja, su pašnekovu nusikėlėme į nemažiau gražų laikotarpį – Aurimo vaikystę. Jeigu kalbant apie istoriją, šiandieninės valstybės problemas ar studentus labiau girdisi dėstytojo balsas, tai prašnekus apie vaikystę, pašnekovo akyse užsidega žiburiukai. „Šviesi vasaros diena, žalia neišdegusi žolė, giedras dangus, mano šeima, mano miestelis, geriausias draugas Aurelijus, dabar gyvenantis Londone – štai toks paveikslas iškyla prieš akis, išgirdus žodį „vaikystė“ – į prisiminimus leidosi mokslininkas. „Dar vienas šviesus epizodas – tai mano senelis Petras Rasiulis, mamos tėvas. Kaip aš jo laukdavau grįžtančio iš darbo... Žmogus, visą dieną sunkiai dirbęs Biržų melioracijos ir statybos valdyboje (kitaip - MSV), visada rasdavo laiko man... Skaitydavo jis man vaikiškas knygas, vėliau jas aptardavo... Senelis daug savęs man padovanojo ir tą dovaną, matyt, nešiojuosi iki šiol...“, – senelį prisiminė A.Švedas. O dabar Aurimas turi dvejus namus. Vienus Vilniuje, kuriuose laukia draugė Renata, kitus – Dusetose, kur gyvena tėvai (tėtis Juozas Švedas dirba Dusetų Meno mokykloje akordeono mokytoju, mama Virginija Švedienė – ilgus metus dirbo mokytoja Utenos specialiojo ugdymo ir užimtumo centro Dusetų skyriuje, - aut. past.) ir sesuo Dalia (Dusetų meno mokykloje fortepijono skyriaus mokytoja, - aut. past.). „Namai – tai pirmiausia žmonės. Kai tau gera ar bloga, ne pušį norisi apkabint ir ne prie ežero sėdėt, norisi ir skausmu, ir džiaugsmu pasidalinti su pačiais artimiausiais. Namai – tai vieta, kur grįžęs galiu užsimiršti, išjungti telefoną, netikrinti elektroninio pašto...“, – apie namus ir juose laukiančius žmones kalbėjo pašnekovas. Ar Aurimas – dėstytojas, knygų autorius, mokslininkas mamai vis dar liko vaiku? „Matyt, mamai esu vis dar ką tik baigęs mokyklą ir į Vilnių studijuoti išvažiavęs jaunas žmogus. Tikriausiai, tas rūpestis visada bus toks pat. Bet tai normalu... Smagu grįžus į Dusetas su mama pasivaikščioti po miestelį, pasikalbėti, tiesiog pabūti kartu... Ir dar šventa mamos pareiga tiek primaitinti, jog grįžus į Vilnių akivaizdu, kad buvau namie. Kai būnu namie, mamai neužmiršta priminti, jog ir pirštines užsidėčiau, ir kepurės nepamirščiau... Tai savotiškai žavu ir, be abejo, patogu (šypsosi)...“, – mamai gražių žodžių negailėjo Aurimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 5 p s l . . . . . . p a s t a b o s . . . p a r 2 a 0 š 1 t 1 ė . . s . e 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Dvi Airijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 6 p s l . . . . Visą savo gyvavimo istoriją garsėjusi skurdumu, atokiau nuo žemyno esanti Airijos sala retai sulaukdavo atvykėlių iš kitur. Britų imperija savo ruožtu neleido airiams iš salos kelti kojos. Tai privesdavo prie katastrofiškų padarinių, iš kurių geriausias pavyzdys - 1845-1852 m. didysis badas Airijoje, dirbtinai sukeltas anglų, kurio metu Airijoje mirė 38 procentai gyventojų. Viskas pasikeitė, kuomet Europos Sąjunga skyrė šaliai pinigų infrastruktūrai vystyti. . . . Irmantas Steponavičius > Airijai lipdyta “keltų tigro” etiketė, stebėtasi, kaip Airija sukūrė “ekonominį stebuklą” (tik visai neseniai suprasta, kad keltų tigras tebuvo muilo burbulas). Ekonominio giganto mechanizmų sukimuisi reikėjo žmogienos, todėl suskubta sukurti palankias sąlygas įsidarbinti užsieniečiams. Ir atvykėliai plūstelėjo į Airiją. Garsiai užriaumojęs keltų tigras pavargo ir nuėjo pogulio, o atvykėliai liko. Pasilikimo priežastys įvairios: kas turi darbą, laikosi jo tvirtai įsikibęs. Kurie tikėjo, kad tigras riaumos vis garsiau, ėmė paskolas ir pirko namus, o dabar nežino, ką su jais daryti. Tretiems Airija tapo meilės atradimo šalimi - sukurtos šeimos su vaikais ir niekaip nenusprendžiama, ar į vyro ar į moters šalį važiuoti, tad Airija lieka kompromisu. Na, o protingiausi gyvena iš gausių nedarbingumo pašalpų, kurios liko nepakitę nuo ekonominio burbulo (ką sukūrė tigras, politikams nevalia keisti ). Įsižiūrėję matome dvi Airijas, kurios, nors ir veikia Airijos respublikoje, ne visada susitinka. Vieną sudaro airiai, kurių protėviai nuo seno gyveno saloje, kitą - imigrantai iš viso pasaulio (Šią grupę galima skirstyti dar labiau - pagal žemynus ar religiją). Daugiausia atvykėlių - iš Lenkijos, prieš kelis metus lenkų bendruomenė norėjo kurti lenkiškas mokyklas ir netgi siekė, kad lenkų kalba būtų paskelbta valstybine (šalia airių ir anglų). Visame Dubline pilna lenkiškų parduotuvių, dažnai jų pardavėjai šneka tik lenkiškai. Neatsilieka ir lietuviai - daugumoje lietuvių įkurtų parduotuvių galima nusipirkti lietuviškos duonos, alaus, kitų produktų. Jei Airiškoje parduotuvėje norėsite nusipirkti duonos, jos nerasite. Nebent tai supermarketas, kuriame kampelis skirtas lenkiškom prekėm. Airiai duona vadina keturkampį batoną. Jei pasiilgote lietuviškos duonos, teks keliauti į artimiausią lietuvišką parduotuvę. Dubline veikianti lietuviška firma kepa duoną pagal lietuviškas tradicijas. Airiškas skonis gerokai skiriasi nuo lietuviško, tad tiek vieni tiek kiti stebisi kitų valgymo ypatumais. Airiui skanu valgyti braškes, užpiltas grietine, jei pamato, kad lietuvis trina jas ir dar cukraus įmaišo, tai stebisi ir pasakoja tautiečiams kaip didžiausią matytą tačiau dauguma prisimena nepriklausomybės kad ir kiek uždirbtų, greičiau nueis į parduotuvę, iškovojimą), lietuviai išmoko taupyti visur. Eidami nusipirks reikiamų produktų ir susiteps, kas jam miegoti visada išjungiame šviesą, o airiai dažnai patinka. Suvalgęs sumuštinį, airis užkrims bulvių traškučiais, kurių galima įsigyti kokių tik nori ...prieš kelis metus lenkų bendruomenė norėjo kurti lenkiškas mokyklas taip pat ir neįprastai ir netgi siekė, kad lenkų kalba būtų paskelbta valstybine (šalia airių ir lietuvio akiai atrodančius anglų)... traškučius su actu. palieka apšviestus koridorius ir priemenes nakčiai. Skiriasi ir požiūris į darbą. Jei lietuvis įsidarbina, tai Tarp lietuvių esančius santykius kartais galima stengiasi kažką atsidėti ateičiai. Tuo tarpu dauguma nusakyti kaip ekonomiką ekonomikoje: lietuvis airių išleidžia tiek, kiek gauna. Anot vienos airės, nuomojasi iš lietuvio kambarį, perka iš Lietuvos “vieną savaitę vos sukrapštau miesto autobuso bilietui, kitą savaitę įsidarbinu, o po mėnesio skrendu atvežtas pigesnes cigaretes, neretai lietuvis darbdavys skelbia darbuotojų paiešką tik lietuvių atostogų į Niujorką.” laikraštyje (taip, Airijoje yra ir toks). Lietuvių Kad ir kokie sunkūs laikai, joks airis statybose bendruomenė nėra tokia didelė kaip rumunų ar nerinks vario. Šį taurųjį metalą airių darbininkai kartu su statybinėmis atliekomis išmeta. Kas kita, jei lenkų, tad angliškai vis tiek tenka bendrauti. Dažnai statybose įsisukęs lietuvis. Negailėdamas savo laiko, lenkai net nemoka angliškai: gyvena lenkų name, perka lenkiškose parduotuvėse, dirba su lenkais. dažnai pertraukų metu ar po darbo jis rinks varį, Tik nedaugelis į šį tautišką ratą patekusiųjų randa išgaus jį bet kokia kaina ir taip prisidės porą šimtų postūmį išmokti angliškai. eurų prie atlyginimo. Tad kiek užsieniečių Airijoje? Apskaičiuoti gana Airių gyvenimas šia diena pasireiškia visose srityse. keblu, nes retas kuris registruojasi atvykęs. Dažnas lietuvis nusiperka baldus vieną kartą Galima skaičiuoti dirbančius užsieniečius, bet ir gyvenime. Ekonominio bumo laikais Airijoje buvo tai neatspindės tikrosios padėties, mat vienam paplitęs toks gyvenimo būdas: nusiperku baldus, dirbančiam užsieniečiui tenka bent jau vienas po dvejų metų metu lauk, nes spalva nemadinga ar nedirbantis. Airių statistikoje duomenys gerokai šiaip nusibodo. Spėkit, kas tuos baldus susirenka. sumažinami. Jei tikėti airiška statistika, tai 89 Galima rasti tinklalapį internete, kuriame skelbiasi procentus sudaro airiai, visi kiti europiečiai žmonės, atiduodantys apynaujus baldus, ...Tarp lietuvių esančius santykius kartais galima nusakyti kaip ekonomiką (neskaitant britų) - apie 4 procentus. Tačiau bet kuris tačiau mažai kas naudojasi pasiūlymais, ekonomikoje: lietuvis nuomojasi iš lietuvio kambarį, perka iš Lietuvos pabuvęs ilgėliau supranta, kad lenkiškai kalbant nes reiktų samdyti transportą, mokėti atvežtas pigesnes cigaretes, neretai lietuvis darbdavys skelbia darbuotojų Dubline galima išgirsti tiek pat, kiek angliškai. Galbūt vairuotojui ir pan. paiešką tik lietuvių laikraštyje... tai ne blogo skaičiavimo metodo pasirinkimas, o Taigi bene pagrindinis bruožas, skiriantis tiesiog nenoras pripažinti, kad šeštadalį Airijos airį nuo lietuvio, yra taupumas. Perėję komunizmą keistumą. Vietose, kur gaminamas maistas išsinešti, galima (nors ne visi Airijoje esantys lietuviai buvo spaliukais, gyventojų sudaro užsieniečiai? paprašyti, kad padarytų patį paprasčiausią sumuštinį. Lietuvis, 1 . . . 0 3 . . . juos parašyta: „silpnokas ir bailokas“. Vėliau paklausti, kodėl pabėgo, jie pasako: „Mes - ne didvyriai. O tu nepabėgtum prieš tokį ambalą? Visi pabėgtų“. Nes jų „visi“- tokie, kaip ir jie. Tai yra tie, kurie lenkiasi prieš jėgą, bijo jos. Tačiau kas tai? Vienas vaikinas, lyg ir nelabai raumeningas, stoja merginą ginti. Į kaulus jis gal ir gauna, o gal ir ne (chuliganai - baili liaudis). Ir šio vaikino galvoje sekundei įsižiebia „gali į kaulus gauti”, tačiau tai užgožia mintis „o kas, auginimo programą. jei ne aš, ją apgins?”. Jo identiškume parašyta: Todėl vienas iš variantų, aiškinančių vyro infantilumą, gali būti „normalus, merginas ginantis vyras”. Todėl po toks: jie egzistuoja, kol egzistuoja „moterys – mamos“. Taip, to, kai jo klausia: ”Ar tu nebijojai?”, jis atsako: būtent žinojimas, kad kažkur vaikšto gelbėtoja – „mamytė“ ir „Apie tai tuo metu negalvojau. Visi mano vietoje leidžia vyrams likti neatsakingais, silpnais ir verkšlenančiais taip pasielgtų”. Jo „visi“ - tai vyrai, kurie gina vaikais. Nes ateis ir paguos. Jei nebūtų šio žinojimo - toks vyrų merginas. Jei jis pasielgtų kitaip, jaustųsi labai elgesys tiesiog neturėtų kaip pasireikšti. Pabūtų toks vyras blogai, nes jam baisiau prieš savo tapatybę, savo girtu, neatsakingu ir apsiverkusiu, pamatytų, kad niekas jo aukščiausiąjį principą eiti, o ne prieš jėgą. negelbėja... Ir pasitempęs kelnes bei nusišluostęs nosį eitų Vyriški vyrai- tiesiog tie,kurie pasirinko būti vyrais. kovoti už būvį. Žinoma, galima pasakyti, kad bet kuriam vyrui Nevyriški vyrai- kai kurių motiniškų moterų kūrinys užeina silpnumo akimirkų. Kad kiekvienam Kitas variantas, aiškinantis vyro infantilumą, yra aplinkos pasitaiko bijoti, nuo ko nors priklausyti, paverkti sąlygos. Vyrams mūrams atsirasti idealiausiai tinka istorinių ar pasiguosti. Juk vyrai neturi būti „mačo“, o mūšių laikai. Juk tais laikais „geras vyras”- tai karys. O turėtų būti „džentelmenai“ – tai yra kilti nuo žodžių „gentle“- „švelnus“, ...Kadangi vaikai turi daug nuostabių bruožų ir dažniausiai moterims ir „man“- „vyras“. patinka, lieka neaišku, kodėl „vyras - vaikas” joms yra neigiama Bet ką daryti moteriai, jei ji aptinka, sąvoka... kad jos vyras per daug dažnai ir ilgai rodo infantilumą, slepiasi nuo atsakomybės, demonstruoja vaikišką įžeidumą ar karys – tai žmogus, ugdantis drąsą, agresyvumą, discipliną priklausomybę? Jei jis tik „gentle“, bet ne „man“? ir atsakomybę. Juk laikai dabar kokie - postindustriniai, Pasakysite, jog jai reikia arba tai priimti, arba nuo mygtukiniai. Kompiuteris, mobilus telefonas, pavarų dėžė - štai tokio vyro nusišalinti? Aha. Tačiau jei viskas būtų su kuo liečiasi vyro rankos. Nei jėgos, nei drąsos tam nereikia. taip paprasta, nebūtų tokio reiškinio pasaulyje. Tokį vyrą augino vieniša postindustrinė mama, darželio Išnyktų jis pagal Darvino rūšių kovos dėsnį. auklėtoja ir mokytoja. Nuo kariuomenės jis išsisuko. Jei jis Todėl moteriai reikėtų pažvelgti ir į save - kokiu dar įtaisomas į kokią firmą giminaičių, tai turi būti lojalus ir elgesiu aš kuriu vyrui sąlygas būti infantiliu? laiku sakyti komplimentus - drąsa bei atsakomybė didelės Ar aš saugiai jaučiuosi su „tikru“ vyru? paklausos čia neturi. Jei jis staiga, tarkime, po psichoterapijos Žinoma, galima pafantazuoti apie tam tikrus ar įsimylėjęs imtų rodyti drąsą savo turtingam dėdei, jį... būdus, kurie vyrą priverstų elgtis atsakingiau. greičiausiai, grąžintų pas psichiatrą. Ir pavadintu psichopatu. Tarkime, atleisti vyrą nuo visko, net ir nuo O jei imtų jis tai, ką skatina testosteronas, demonstruoti dantų valymo ir pasisiūlyti jam išvalyti dantis, gatvėje, suimtų jį policija. Jei darytų drąsius ir įžūlius poelgius pakonsultuoti jį darbo klausimais bei suteikti reguliariai - uždarytų jį į kalėjimą. O socialiai remtinam vyrui pagalbą sagstant marškinių sagas. Daryti tai turtingoje šalyje dirbti išvis nereikia - savo pašalpą (kuri, reikia be ironijos, su giliu supratimu: Pietryčių tarkime, Olandijoje, siekia 2000 Lt per mėnesį) jis vis viena Azijos sekso pramogų centruose gana populiaru gauna. vyrams užsivilkti šliaužtinukus, sauskelnes ir atsigulti į lovelę su čiulptuku burnoje ir Nevyriški vyrai - visuomenės pagimdyti ir netgi socialiai barškaliuku kumštyje. Gal pasiūlyti jūsų vyrui patogūs vyrai pažaisti tokį seksualinį žaidimą? Kaip dar galima paaiškinti vyro infantilumą? Jo pasirinkimu. Tačiau nepersistenkime: pasirinkti elgtis vyriškai Tiesiog susidūrus su gyvenimu kiekviename jauname žmoguje vis tiek turi jis pats. iškyla dilema - elgtis drąsiai ir atsakingai ar teisintis, bėgti ir slėptis. Todėl kai kuriais momentais vyras tarsi pasirenka, kokiu Toks jau tas vyriškumas - nekenčia globos ir mėgsta pasirinkimo laisvę. Palikime vyrui laisvę jis bus. O pasirinkęs sukuria savo nuomonę apie save. Ir jau laisvę užaugti ar laisvę grįžti atgal. toliau ima elgtis nesirinkdamas - sutinkamai su tuo, kuo save Kelios pastabos apie vyrus - vaikus Kalbame apie tuos, kurie taip ir neužauga, kuriems reikia žmonos - mamos globos, kurie pavalgę laukia pagyrimo už tai, kad viską suvalgė ir pan. Žodis „vyras“ – plati sąvoka. O štai žodis „moteris“ – ne. Netikite? Na štai: ar jūs dažnai girdite posakį „tikra moteris”? Ar dažnai mamos sako savo dukroms: „Auk tikra moterimi“? Ne. Išvis taip nesako. O štai „Auk tikru vyru” pasako dažnai. Tarsi būti moterimi - joks nuopelnas. O štai būti vyru - tai jau lyg ir nuopelnas. „Būk vyras - būk stiprus, būk drąsus”,- sakom. „Būk moteris - būk silpna, būk baili”,- nesakom. Kadangi sąvoka „vyras” yra plati, tai joje telpa įvairūs vyrai. Tarkim, labai aiškiai mūsų kultūroje skiriasi sąvokos: „Tikras, patikimas, subrendęs vyras – mūras“ ir „Vaikiškas, joks vyras, skystas, nebrendila”. Pirmą variantą atitinka Algirdas Brazauskas. Antrą - Ponas Bynas arba dar kas nors, tarkime, jūsų vyras. Pastarieji vyrai - tai vyrai, kuriems pasakoma, kad jis - kaip vaikas. Kadangi vaikai turi daug nuostabių bruožų ir dažniausiai moterims patinka, lieka neaišku, kodėl „vyras - vaikas” joms yra neigiama sąvoka. Pasigilinus paaiškėja, kad: - šalia tokių vyrų tenka jaustis „mamyte“; - su jais nėra saugu, nes jie bijo išbandymų ir rizikos; - jie nekelia kitų žmonių pagarbos ir dėl jų gėda; - šalia jų sunku jaustis moterimi; - jie nemoka elgtis atsakingai ir pasekmes suverčia žmonoms ant pečių. Žinoma, pasitaiko moterų, kurioms kaip tik nesaugu su agresyviais ir savimi pasitikinčiais vyrais. Joms kaip tik smagu gelbėti, auklėti, globoti, mokyti ir rūpintis. Jūs pažįstate tokias moteris - jos saugiai jaučiasi tik tada, kai gali savo partneriui šluostyti nosį ar sušelpti pastoge bei pinigais. Tai moterys, kurios turi fiksuotą „moters - mamos” vaidmenį. Vyrai - mūrai jų nejaudina, kaip nejaudina ir standartiniai agresyvūs vyrai. Ne, jas jaudina tik vyrai silpni ir nevykę, nesubrendę ir neįsitvirtinę. Jos savotiškas graikų deivės Demetros įsikūnijimas. Tačiau net ir tokioms moterims ilgainiui jų vaidmuo nusibosta. Ir jos pradeda svajoti apie „tikrą vyrą“, su kuriuo galima pasijusti silpna moteriške. Tai įmanoma todėl, kad moterys turi savyje vaikų 1 Eltos nuotr. vietoj tabletės 0 laiko. Štai troleibuse girtas chuliganas kimba prie merginos. Trys vyrai skubiai pasišalina, nes jų galvose įsižiebia „gali į kaulus gauti“. Dar aukščiau, ten, kur yra jų identiškumas, pas Olegas Lapinas, psichoterapeutas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 7 p s l . . . 2 . . a m ž i a u s . . . p a 2 0 1 l a p s 1 . t . y . s 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vidurnakčio šviesa Ilgio pakrantėje . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 8 p s l . . . . > Ilgio ežere stūksančios skulptūros bei kryžiai gausiai apkabinėti rožiniais. Netoli Zarasų, Imbrado seniūnijos Kvintiškio kaimo teritorijoje, Ilgio ežero pakrantėje, jau kelis dešimtmečius renkasi žmonės pagarbinti čia apsireiškusią Švč. Mergelę Mariją, tikėdamiesi malonių pavargusiam kūnui ir dvasiai. Ežero pakrantė nūnai apkaišyta keliais šimtais kryžių, renkasi minios maldininkų, tačiau stebuklą regėję žmonės apie tai kalbėti nenori. . . . Raimondas Guobis > Vidurnakčio šviesa Tai atsitiko 1968 metais liepos 1 - ąją, tuoj po vidurnakčio. Aplankę gimines, paežerės keliuku motociklu „Kavrovec“ namo grįžinėjo Juozas Kriauklys su savo pussesere Albina Skvarčinskaite. Besileidžiant į pakalnę, jaunuoliai pastebėjo ežero pakrantėje net viršum medžių iškilusią ryškią šviesą. Užvažiavus ant tiltelio motociklas staiga užgeso ir juo keliavusieji aiškiai pamatė, kad veik ežere, nedidelio upelio ištakose, ant buvusio malūno užtvankos poliaus, stovėjo jauna reto grožio mergina, palaidais aukso spalvos plaukais, baltu apsiaustu pasipuošusi, kairiąją ranką prie krūtinės pridėjusi. Regėjimas trūko gal 3 minutes, šviesa pranyko, motociklas stebuklingai užsivedė ir regėtojai laimingai sugrįžo namo. Abu jaunuoliai buvo šiek tiek nustebę ir išsigandę, tad nutarė apie regėjimą niekam nepasakoti. Tačiau naktį mergina susapnavo paežerėje matytą moterį, kuri prisipažino esanti Švč. Mergelė Marija ir paliepė, kad apie tai, ką regėjusi, papasakotų kiekvienam sutiktam. Taip žinia apie regėjimą paplito plačioje apylinkėje, žmonės ėmė rinktis Ilgio ežero pakrantėje, melstis ir deginti žvakeles. Sovietinė ateistinė valdžia sunerimo, jaunuolius tardė, baudė, net bandė pripažinti nenormaliais, bet žinia plito ir vietovę ėmė lankyti žmonės iš visos Lietuvos. Melsdavosi, prisipylę į indus veždavosi upelio vandens, kuriuo gydė įvairias ligas. Maldininkai susirinkdavo paežerėje birželio 30 – osios vakare, bene 2 – 3 metrai nuo kranto pastatydavo stalelį ir ant jo degindavo žvakeles. Atvykdavo maldininkų net ir iš kaimyninių respublikų, šalia katalikų altoriaus atsirasdavo ir pravoslavų altorėlis. Melsdavosi visą naktį iki saulės patekėjimo, patyrę dvasinę atgaivą regėdavo ypatingai patekančią saulę, tarsi stebuklingai „šokančią“ – rausvai žaižaruojančią, . 2 0 1 1 . . . 0 3 . . . > Zarasų parapijos vikaras Justas Jasėnas tiki, kad Ilgio ežero pakrantėje buvo pasirodžiusi Mergelė Marija. raudoną, skleidžiančią tviskančias varsas, kartais ugninis diskas būdavo apsuptas tamsiais ratilais... Būdavo, kad pamaldūs žmonės įžiūrėdavo saulėje ir Viešpatį, ir Mergelę Mariją. Gretimos Avilių parapijos kunigas Alfonsas Kadžius rašė dienoraštį, kuriame fiksavo su regėjimu prie Ilgio ežero susijusias žinias. Štai Marijonos Driksnienės veidas buvo nusėtas pūlingais šašais, jokie medikamentai negelbėjo, bet pasimeldus ežero pakrantėje bei nusiprausus veikiai veidas tapo šviesus kaip penkiolikmetės mergaitės. Rokiškėnė V.Eičienė 1979 m. regėjimo rytmetį mačiusi Marijos statulą, pagal jos pasakojimus buvo nupieštas Švč. Mergelės Marijos Ežerų Karalienės paveikslas ir pakabintas Imbrado bažnyčioje. Buvo metų, kai maldininkai regėjimo metinių švęsti negalėdavo, tuomet nakties vigiliją švęsdavo parapinėje bažnyčioje, po pamaldų tamsos gaubiamą šventovę apjuosdavo įspūdinga procesija. Valdžia pasirūpindavo, kad birželio 30 - osios > Ilgio pakrantėje regėtos Ežerų Karalienės paveikslas saugomas Imbrado bažnyčioje. > Zakristijonas Jonas Breidokas stebuklais nelabai tiki. > 2003 metais pradėta statyti vyskupo kepurės formos koplyčia iki šiol nebaigta. Kriauklio mums taip ir nepavyko susitikti. vakare neitų autobusai iš Zarasų į Rokiškį, milicininkai stabdydavo net pieną bidonuose vežančias mašinas, tikrino, ar taip negabena stebuklingo upelio vandens. Vykdant melioraciją, pasistengė nugriaut apylinkės vienkiemius, buldozeriais nulygino ežero krantą, vienais metais toje vietoje surengė milicininkų sąskrydį – stovyklą, ateistai skleidė gandus, kad regėta šviesa tebuvo ežere vėžiavusių brakonierių žiburėlis, kad jaunuoliai buvo išgėrę ir šviesa jiems tik pasirodė ar pasivaideno. Mergelės Marijos regėtojų gyvenimo šis įvykis nepakeitė. Jie dėl to netapo kažkuo ypatingais. Telefonu pakalbinta, nūnai ištekėjusi Zarasų mokesčių inspekcijoje dirbanti regėtoja Albina kalbėtis apie stebuklą prie Ilgio atsisakė, o pasak sodiečių, netoli tėviškės gyvenančio regėtojo Juozo > Iš automobilių detalių kryžius sumeistravę radviliškėnai meldžia laimės kelyje. Vietos dvasia Ūkanotą sausio dieną pasiekėme Imbrado miestelį. Ledine gatve ėjome kartu su zakristijonu Jonu Breidoku. Pamaniau, kad tokioje netolimoje stebuklavietei vietoje turėtų gyventi daug pamaldžių moterėlių, bet ir tų čia ne tiek jau daug. Bažnyčia medinukė, jauki, Nukryžiuotojo Jėzaus vardu tituluojama, paminklinė – XVIII amžiuje statyta. Šventadieniais kelios dešimtys moterėlių susirenka, gausiau - atlaiduose. Žvelgėme į netoli didžiojo altoriaus kybantį, Ežerų Karaliene vadintiną, Švč. Mergelės Marijos paveikslą. Paklaustas apie stebuklus, zakristijonas kalba be užsidegimo. Jis stebuklais nelabai tikįs. Ilgio ežerų Lietuvoje yra kelios dešimtys, paprastai jie yra ilgi ir neplatūs. Zarasų rajono Ilgis išsitiesęs daugiau nei 4 kilometrus, o plotis – vos 50 metrų. Ežero link keliavome automobiliu, kol kelias per sniegus buvo išvažiuojamas, po to, kaip toje pasakoje, radome trobelę, joje - senutę, kuri tuo pačiu metu rusiškai telefonu kalbėdama, nurodė eiti tiesiai. Vienišo keleivio pramintu taku nubridome iki pat dvaravietės. Ten sutikome žveją, kuris (mistiškas sutapimas, juk dauguma apaštalų taip pat buvo žvejai), patarė į regėjimo vietą keliauti ežeru. Didinga tai vieta, pažymėta Marijos skulptūromis ir keliais šimtais kryžių. Ant kryžių yra užrašų: „Marija,/ Tu mūsų / paguoda ir viltis“, „Marija, Melskis už mus“, „Palaimink mūsų kelius ir bekelę“... Iš Ilgio į gretimą Čičirio ežerą veržiasi sraunus upelis, dieviška ramybė. Ant kalvos statoma ežerų lelijos lapą, o pasak dvasininkų, vyskupo kepurės formą primenanti koplyčia. Pasak Zarasų parapijos vikaro Justo Jasėno, koplyčios pamatus bene 2003 m. pašventino Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, atrodė, jog statybos neužtruks, bet viską pristabdė lėšų stygius ir užgriuvusi krizė. Kunigas pasakojo, kad kartais per stebuklo metines prie Ilgio susirenka iki 500 tikinčiųjų. Visuomet būna svečių iš Daugpilio, pamaldoms vadovauja keliolika kunigų, toli per ežero mėlį liejasi giesmės „Marija, Marija“ žodžiai... Po apeigų Ilgio pakrantėje vyksta koncertas, pamaldžiausieji budi per naktį laukdami saulės patekėjimo. Vieta labai mėgiama maldininkų ir turistų lankoma – atvažiuoja automobiliais, dviračiais, atplaukia valtimis.Dvasininkas įsitikinęs, kad tai viena iš gražiausių Marijos apsireiškimo vietų Lietuvoje. J.Jasėnas regėjimu tiki, o apie stebuklingus pagijimus šiais laikais, pasak kunigo, tarsi niekas ir nekalba. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 9 p s l . . . . . . a m ž i a u s . . . p a s l a p t y s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2 . . s e n a s . . . a l b u m 0 a 1 1 . . . 0 s . . . . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Buvęs apskrities viršininkas gyvenimą griebia už ragų . . . Jolanta Matkevičienė > . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 0 p s l . . . . “Jeronimas Balčiūnas – Lietuvos ir Molėtų rajono politinis bei visuomenės veikėjas”,- taip jį apibūdina laisvoji interneto enciklopedija. Jis gimė 1945 Zarasų krašte, Siratiškių kaime, bet politiku ir visuomenės veikėju tapo Molėtuose. Pasirinkęs liberalios krypties politiką (nuo 1995 m. priklausė Lietuvos liberalų sąjungai, nuo 2003 metų – liberalų ir centro sąjungai), pernai „liberaliai“ ir buvo „išspirtas“: anot jo - „nepasiekė įspirti, tai apspjovė nugarą...“. Todėl 2011 metų savivaldos rinkimuose dalyvavo su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu. Politikas pasakoja net ir sūnums sakąs: „Mano mokymas toks: jei jūs ateinate manęs prašyti pinigų, jūs nesate laisvi. Norint būti laisvam, reikia turėti finansinę ir ekonominę nepriklausomybę.“ Beje, 27 metų politiko sūnus Karolis šiemet taip pat kadidatavo į Molėtų rajono tarybą su Liberalų sąjūdžiu kaip ir tėvas. Sąraše K.Balčiūnas buvo 13-as, o po reitingavimo liko 9-as, o tėvas liko 5 - oje sąrašo vietoje. Atmintis ištrynė šaržo atsiradimo aplinkybes ir autorių, bet paliko vietos interpretacijai. „Tuo metu Sąjūdis tave galėjo dvi valandas „lojoti“ ir tiek pat kelti ant pjedestalo...“,prisiminė J. Balčiūnas pirmąsias susidūrimo akimirkas su mitinguojančia visuomene. Įdomu tai, kad į Sąjūdį jį „delegavo“ LKP Molėtų rajono komiteto pirmoji sekretorė Eleonora Blaževičiūtė ir V.Ciesiūnas, motyvuodami tuo, jog J.Balčiūnas dar neseniai dirbo Molėtuose, todėl jam būsią lengviau... „Laisvu laiku rūpinuosi ūkiu. Jame yra ir triušių, ir avių, o nuotraukoje – su Silvuku, kuris jau papjautas ir maitina giminę. Kad jį tokį užaugintum, reikėjo vaikščioti prie jo kokius 3 tūkstančius kartų“,- sakė J.Balčiūnas. Jo ūkis ir namai yra Berčiūnų kaime Zarasų rajone. „Kai manęs klausia: kur gyvenu, sakau, Europoj, nes galiu būti ir Molėtuose, ir Utenoje, ir Vilniuje, ir Zarasuose... „ J.Balčiūnas dirba UAB „Lesto“ Molėtų klientų aptarnavimo centro vadovu. „Geriausiai jaučiuosi savo sodybos pirtelėje Berčiūnų kaime, kur labai greit atsigaunu ir pailsiu...“ 2001 metų birželis. Utenos apskrities viršininkas Jeronimas Balčiūnas. Bendradarbiavimo sutarties tarp Utenos ir Hedmarko (Norvegija) apskričių pasirašymo momentas. Iki 2007 metų tokios bendradarbiavimo sutartys buvo pratęsiamos kasmet, o dabar atnaujinamos kas dveji metai. . . . s e n a s . . . a l b u m 0 a 1 1 . . . 0 s . . . . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sporto akimirkos: kai vyrai pačiame jėgų žydėjime gynė Molėtų rajono sportinę garbę, dalyvaudami krepšinio varžybose (antras iš kairės - J.Balčiūnas, kuris aptarinėja komandinius veiksmus); pačios populiariausios Molėtuose būdavo respublikinės autokroso varžybos. Dabar jos vyksta karjere, pakeliui į Žalvarius. Jose dalyvauja Jeronimo vyriausiasis anūkas Justas, o prieš tai dalyvaudavo jo tėvas, vyriausiasis Jeronimo sūnus, Artūras. J.Balčiūnas – pirmasis Molėtų valdytojas. 1991 metų sausio 12 d. naktis. 4 valanda ryto, vyksta susirinkimas jo kabinete. Per vietinį radiją buvo skelbiami pranešimai apie pirmąsias aukas ir grėsmę Aukščiausiajai Tarybai. Po žmonos Vidos mirties jis vedė teisininkę Nijolę Steponavičienę (Zarasų rajono teismo pirmininkė) ir, kaip pats sako, judviejų sodyboje vasarą rengiamos stovyklos anūkams. Stovyklaudami jie keliauja po Zarasų kraštą, žaidžia, sportuoja, meškerioja, vakaroja prie laužo, bendrauja ir ilsisi. Nuotraukoje: „bobutė“ Nijolė su darželinuku Laurynu, Edvinu, Justu ir Jurga. Širdyje Jeronimas Balčiūnas yra energetikas. Juk tokia jo profesija, be to, 2001 – 2008 metais dirbo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ Utenos elektros tinklų techninio skyriaus viršininku, o švarko atlape segi aukščiausią apdovanojimą, suteikusį teisę vadintis Lietuvos energetikų garbės ženklo kavalieriumi. Tačiau yra tekę jam išbandyti ir bankininko duoną, suprasdamas, kokia sunki tai profesija, jis savo draugui bankininkui kartais padeda ūkio reikaluose ir... tampa statybininku. Nuotraukoje buvusiam bankininkui Viliui Baldišiui talkina ūkinio pastato statybose. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . w w w . a n y k s t a . l t . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 1 p s l . . . 2 . 2 . . k e l i o n ė . . . . . . . . 0 . 1 . . 1 . . . 0 . . . . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Stambulas – kultūrų sankirta Tarpinė stotelė tarp Europos ir Azijos, Vakarų ir Rytų kultūros kryžkelė, didžiausias buvusios Bizantijos imperijos miestas Konstantinopolis, dabar vadinamas Stambulu, nepalieka abejingų. Auksu tviskanti prabanga ir begalinis skurdas, laisvi ir islamo religijos suvaržyti žmonės, spalvos ir kvapai – tai tik keli epitetai, apibūdinantys Stambulą. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 2 p s l . . . . . . . Daiva Goštautaitė > Musulmonės moters paveikslas Esu įsitikinusi, kad prieš kiekvieną kelionę reikia atlikti namų darbus – ne tik užrašų knygelėje pasižymėti norimas aplankyti vietas, bet pirmiausia mesti iš galvos visus apie tą šalį žinomus stereotipus – tiek teigiamus, tiek neigiamus. Prisipažinsiu, iš pradžių ir aš galvojau, jog nuvykusi į Stambulą pamatysiu penkis kartus per dieną gatvėje besimeldžiančius musulmonus, moteris, besislepiančias po čadromis, parduotuves, kuriose alkoholio nė su žiburiu nerastum, o pietums teks valgyti kebabus, kurie Lietuvoje man kelią siaubą. Tačiau iš oro uosto važiuodama į Stambulo centą supratau, jog su manimi atkeliavę stereotipai dingsta. Tikrai ne visos moterys slepiasi po juodais drabužiais, daugelis jų tik skara prisidengia plaukus. Tiesa, išskirtinis turkių bruožas – ryškia ciklameno spalva dažytos lūpos. Moterys mėgsta auksą – netgi tos, kurios į gatvę išeina tik prisidengusios veidą, ant rankų turi daugybę auksinių apyrankių. Auksas Turkijoje dovanojamas įvairiomis progomis – tiek vestuvių, tiek berniukų apipjaustymo ceremonijų metu. Islamo šalyse gyvenančių moterų padėtis man visada buvo įdomi. Dabar turėjau progą tai pamatyti. Bet vis dėlto sunku vienareikšmiškai pasakyti, kaip gyvena turkės. Čia kalbu apie tas moteris, kurios gyvena pagal Korane nustatytas dogmas. > Stambulas – ideali vieta kačių mylėtojams. Jų čia galybė – visokių spalvų, draugiškų ir nelabai, bet visos jaučiasi ypatingos – teisėtos Stambulo gyventojos. Moteris tempianti krepšius ir šalia jos einantis vyras, autobuse net spūsčių metu moteris neturėtų liestis prie kito vyro, pirmiausia arbatos įpilama vyrui, paskui moteriai – vis dėlto tai kasdienybė. Moteris, sėdinti lauko kavinėje, šalia vežimėlyje gulintis kūdikis, moters plaukus dengianti skara ir kaljano dūmas; madingas makiažas, aukštakulniai, gausybė papuošalų ir vėl plaukus dengianti skara – tai taip pat kasdienybė. Tad tiksliai nupiešti musulmonės moters paveikslą labai sunku, nes jos visokios – emancipuotos ir pilkos namų pelytės; valdingos namuose ir santūrios gatvėje; einančios paskui vyrą ir žengiančios šalia jo – tokias moteris mačiau Stambule. Gatvėje besimeldžiančių nėra Išvykus į kitą šalį man visada pirmiausia norisi aplankyti maldos namus ir kapines. Šios vietos puikiai atskleidžia tos šalies kultūrą, istoriją ir taip pat šiandieną. Mokykloje mus mokė, kad islamą išpažįstančiose šalyse išgirdus muedzino balsą, kviečiantį melstis, musulmonai iš karto puola ant maldos kilimėlių ir, atsisukę į Mekos pusę, garbina Alachą. Stambule nieko panašaus nemačiau. > Sofijos soboras – buvusi Konstantinopolio patriarcho bazilika, vėliau – mečetė, dabar – muziejus. Jis garsus dėl savo kupolo, kuris laikomas Bizantijos architektūros įkūnijimu. Sofijos soboras buvo didžiausia katedra pasaulyje, kol buvo baigta statyti Sevilijos katedra. . . k e l i o n ė . . . Tiesa, šeštą valandą ryto iš minaretų sklindantis muedzino balsas erzina tik pirmomis dienomis. Vėliau jo tiesiog negirdi. O ir gatvėje niekas nepuola ant kelių. Stambule mečetės įspūdingos tiek išore, tiek vidumi. Įprastai prie mečečių būna du arba keturi minaretai, tačiau Žydroji, arba Sultono Ahmedo mečetė, turi šešis minaretus. Per septynerius metus (1609 – 1616 m.) pastatyta mečetė turėjo pranokti krikščionių bažnyčių didybę. Žydroji mečetė tapo garsiausiu Osmanų imperijos statiniu. Iki 19 a. iš šios mečetės buvo išlydimi tikintieji, keliaujantys į Meką. Į mečetes negalima eiti su batais. Moterys plaukus turi prisidengti skara. Trumpi sijonai ar šortai – taip pat nepriimtina apranga – moters kojos turi būti pridengtos. Net turistėms moterims neleidžiama eiti į patį mečetės centrą – šioje vietoje meldžiasi tik vyrai. Kadangi musulmonai Alachą garbina lenkdamiesi iki pat žemės, moterys ir čia turi tam tikras taisykles. Kad pasilenkus nepasimatytų moters nugara, jos meldžiasi už specialios tvorelės – širmos. Prasidėjus maldos metui, turistai mečetes turi palikti. Ir dar viena įdomi detalė – Stambule praktiškai nėra viešųjų tualetų, todėl esant reikalų reikia dairytis mečetės – čia ta „įstaiga“ visuomet bus. Gyvenimas hareme Stambulo architektūros didybė, prabanga ir spalvos geriausiai atsispindi mečetėse ir sultonų rūmuose. Vieni įspūdingiausių – Topkapi rūmai, pastatyti XV a. Juose daugiau nei keturis šimtus metų gyveno sultonai bei apie keturis tūkstančius jų tarnų. Šiame milžiniškame komplekse daugybė pastatų, kambarių, kiemelių, sodų. Įrengtuose muziejuose eksponuojami sultonų ginklai, brangakmeniai, interjero detalės. . . . . . 0 . 1 . . 1 . . . 0 . . . . . 3 . Čia įdomiausia aplankyti buvusį haremą. Kad įsivaizduot Topkapi rūmų dydį, užtenka pasakyti, kad vien haremą sudarė apie keturi šimtai kambarių. Kalbant apie haremą reikia paneigti mitą, jog sultonas turėjo šimtus žmonų. Taip, jis turėjo šimtus sugulovių, bet žmonų – tik keturias. Hareme gyvenusių moterų statusas nebuvo vienodas. Čia buvo sava hierarchija. Odaliskos - dažniausiai paprastos tarnaitės, kurios nebuvo tokios dailios, kad galėtų būti pristatytos sultonui. Gražuolės odaliskos turėjo šansų tapti sultono sugulovėmis: didžiausia garbė, kokią sultonas galėjo parodyti vyrui svečiui, tai pasirodyti kartu su odaliska, dar netapusia jo sugulove. Jei sugulovei pasisekdavo ir ji sultonui krisdavo į akį, ji tapdavo ikbala arba favorite. Jeigu sugulovė sultonui pagimdydavo > Pagal legendą keturi Žydrosios mečetės bokštai buvo pastatyti sultono įsakymu, o du – paprastų žmonių – kaip padėkos ir pagarbos simbolis Alachui. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . > Vienas iš haremo kambarių. Sultonas rūpindavosi ne tik haremo gyventojų išlaikymu. Jos buvo aprūpintos kosmetika, gražiais drabužiais, papuošalais. Švenčių proga iš sultono sulaukdavo brangių dovanų. vaiką, ji haremo hierarchijoje pakildavo vienu laipteliu – tapdavo kadin (moteris motina). Galingiausios haremo moterys buvo kadin - efendi (žmonos) ir Valide Sultan — vyresnio amžiaus sultono motina, atsakinga už tvarką ir ramybę hareme, galinti turėti įtakos politiniams sultono sprendimams. Hareme gyvenančių moterų gyvenimas nebuvo vien sultono geidulių patenkinimas – jos rengdavo vakarėlius, keliaudavo prie jūros pramogauti, mėgaudavosi grožio procedūromis. Beje, sultonui gražių kvailučių nereikėjo, į haremą patekdavo protingos moterys, išmanančios rūmų etiketą, jos mokydavosi šokių ir dainų, studijuodavo pokalbių meną. > Tai ne laidotuvių ženklas, o įkurtuvės. Tokiais vainikais puošiamos ką tik atsidariusios parduotuvės. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 3 p s l . . . 2 . . . . p o r a . . . . . . . . . . . . 2 . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Šeima, kaip ir tėvynė, viena Utenos apskrities ligoninės direktorius Gediminas Griškevičius su žmona gydytoja Violeta kartu jau beveik trisdešimt metų. „Šeima man yra pagrindinė vertybė, o sąvokos „šeima“ ir „tėvynė“ yra viename lygmenyje, – tvirtina 53 metų Utenos rajono tarybos narys G. Griškevičius. – Per tiek metų, skirtingai nei daugelis porų, mes nė kiek nesupanašėjome. Santuokos pradžioje nevalingai bandai keisti kitą žmogų, ir tik vėliau supranti, kad tai – beviltiška.“ > Gediminas ir Violeta Griškevičiai susituokė besimokydami šeštame kurse. Gediminas Griškevičius: 1. Pažintis. Rinkausi aš ilgai, kur ne kur, o Kauno medicinos institute buvo didelis merginų pasirinkimas. Suprantama, Violetą užkalbinau pirmas, o kaip po dvejų metų draugystės pasipiršau, nebeprisimenu. Sovietiniai laikai buvo kitokie, todėl nemanau, kad būčiau jai ką nors dovanojęs, išskyrus vieną raudoną gvazdiką, kurį atsinešiau „sakvojaže“. Laiką draugaudami leisdavom visur, atmintyje išliko, kad ji labai mėgo spektaklius. Keisčiausia ir labiausiai netikėta buvo tai, kad Violeta eidavo su manimi stebėti futbolo ir net bokso varžybų. Gaila, bet vedus šis jos interesas prapuolė. 2.Vertybės. Didžiausia vertybė yra sąžiningumas, pareigingumas, teisingumas, pastovumas. 3.Krizės.Rimtų krizių šeimoje pavyko išvengti, jos išsisprendžia lyg ir savaime. Nekalbadienių mūsų šeimoje nebūna. Finansinių krizių taip pat išvengėme, nes visą laiką gyvenome pagal savo galimybes, o gavę pirmą algą iškart atsisakėme piniginės tėvų pagalbos. Finansiškai esu atsargus. Dovanų gali gauti tik sūrį pelėkautuose. Kadangi abu dirbame, kiekvienas pinigų dalį galime išleisti savo pomėgiams ir poreikiams, gerbdami vienas kito sprendimus. 4. Būti ligoninės direktoriaus žmona – labai nepatogi pozicija, ypač dirbant toje pačioje darbovietėje. Ji yra nuolat kitų darbuotojų stebima bei vertinama ne tik profesiniu požiūriu, bet ir aptarinėjama jos apranga, nes didžioji dalis bendradarbių yra moterys. Beje, visos žmonos, direktorienės ar ne, kad neprisigalvotų kvailų minčių, turi dirbti. 5. Laisvalaikis. Laisvalaikio lieka nedaug, nes darbo diena užtrunka mažiausiai 10 valandų. Dirbu ir po darbo, ir savaitgaliais tenka visokius reikalus tvarkyti. Mano ir Violetos atostogos sutampa nedažnai, todėl kartu laisvalaikį leidžiame gana retai. Nors esu medžiotojas, šiemet medžiojau tik dvi dienas bei pusdienį žvejojau. Mėgstu skaityti, ypač istorines knygas, patinka ir apie gamtą. Vasarą triūsiu 5 arų dydžio kolektyviniame sode. 6.Mano žmona – žmogus, kuriuo galiu pasitikėti – žinau, kad ji niekada neapgaus, padės išspręsti problemas. Man pasisekė, nes Violeta atitinka visas mano vertybes, ir ne tik... Aš ją myliu už viską. O ką belieka sakyti kartu pragyvenus su tuo pačiu žmogumi 29-erius metus? Manau, kad ir ateityje mums viskas gerai klosis, nebent ištiks pereinamojo laikotarpio krizė... Violeta Griškevičienė: Nuotraukos iš asmeninio albumo. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 4 p s l . . . . . . Elvyra Sabalytė > > Gediminą ir Violetą labiausiai sieja tos pačios vertybės. 1.Pažintis.Gediminas į mūsų grupę atėjo antrame kurse, tačiau aš jį pastebėjau vėliau. Man tai tikriausiai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Mūsų draugystė užsimezgė ketvirtame kurse. Prisimenu, kaip jis po vieno studentiško vakarėlio prisipažino meilėje. Jis beveik kasdien mane vesdavosi į kino teatrą, kartais per vakarą spėdavome pažiūrėti net po du kino filmus. O aš vis galvodavau, kodėl jis manęs nekviečia į teatrą, kodėl jo nemėgsta. Užtat aš dabar jį veduosi į spektaklius, nes šeimoje esu atsakinga už kultūrą. Gal dėl to, kad buvome studentai, dovanų Gediminas man nedovanodavo. Vienintelį kartą jis man įteikė raudoną gvazdiką, kurio kotas buvo nulūžęs. 2.Vertybės. Vertinu sąžiningumą, darbštumą, tikslo turėjimą ir jo siekimą. 3. Krizės. Finansinių krizių neturėjome, nes visada gyvenome pagal savo finansines galimybes. Kol algas gaudavome grynaisiais pinigais, turėjome bendrą kasą, kai juos ėmė pervesti į korteles, kontroliuoti vienas kito nepuolėme. Tarpusavio problemas sprendžiame sudėtingiau. Gyvendama su Gediminu išmokau daug ką atleisti ir nusileisti (vyro horoskopo ženklas yra Dvynys, mano – Avinas).Kartais man labai nesinori nusileisti, bet žinau, kad reikia, kartais kai ką iškenčiu ar išlaukiu tinkamo momento, prisitaikau. Jis truputį mane apramino, tapau nebe tokia užsispyrusi, nuolaidesnė. Vyras iš įvairių situacijų išlaviruoja su savo humoru, nors juokauti jis labiau mėgsta darbe bei būdamas visuomenėje, o ne šeimoje. O atsiprašyti jis nemoka, niekada nėra manęs dėl ko nors atsiprašęs. 4. Būti direktoriaus žmona – labai didelis minusas. Juk aš pirmoji darbe už vyrą turiu atlaikyti visus nemalonumus bei atremti pagrindinius smūgius. Anksčiau bendradarbiai eidavo manęs prašyti įvairių dalykų ir direktoriaus užtarimo, dabar jau – nebe. 5.Laisvalaikis. Negalėčiau gyventi be kelionių. Ypač patinka Europa. Keliauti su vyru neišeina, nes aš nemėgstu važiuoti ten, kur šalta, o jis – kur karšta, be to, mes beveik niekada neatostogaujame kartu. Neatskiriama mano gyvenimo dalis yra ir spektakliai bei koncertai. Nesu iš tų moterų, kurioms labai rūpi virtuvė, nors jei turėčiau daugiau laiko, gal ir patiktų joje suktis. Turiu noro skaityti, bet tam nebelieka laiko, vos spėju peržvelgti medicininę literatūrą. 6. Mano vyras – tai sąžiningas, pareigingas, ištikimas šeimai žmogus ir dar turi humoro jausmą. Vertinu ir tai, kad jis praktiškas bei viską moka – gali išvedžioti elektrą, viską sutaisyti. Gediminas yra išprusęs ir labai apsiskaitęs. Jo žinios gilios, o istorijoje ir geografijoje vyras tiesiog nardo. Norėčiau pridurti, kad jis, kaip ir kiekvienas vyras, yra didelis vaikas. 2 . . v e i d r o d i s . . . . 0 . 1 . 1 . . . . . . 0 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Sportinis stilius – tik miškui Vargu, ar kada nors teks pamatyti baltu kostiumu vilkintį Panevėžio vyskupijos katedros kapitulos kanauninką, Anykščių šv.Mato parapijos kleboną Stanislovą Krumpliauską, nors dvasininko spintoje toks kostiumas kabo. Ir jau tikrai S.Krumpliauskas, kuriam per velykas sukaks 66-eri, neleistų sau pasirodyti netvarkingas, nes tvarkos mokytas mamos, kariuomenės ir seminarijos profesoriaus, yra įsitikinęs: apsileidėliai negerbia nei savęs, nei greta esančių žmonių. . . . Sveta Vitkienė > Knyga. Skaitau teologo, filosofo, gamtos mokslų specialisto Juozo Čepėno knygą „Sacerdos Aeternum“ (lietuviškai „Kunigas per amžius“) apie jo dėdę – Anykščiuose dirbusį ganytoją Juozapą Čepėną. Daugybė aprašytų žmonių man pažįstami, o ir situacijos... Antai inkūniečiai vyskupui skundžia kunigą Joną Uogintą, kuris neva nori pabėgti iš parapijos... Kiti skundžia kleboną, kuris, kaip jie rašo, ne visus paaukotus lašinius nuvežė į seminariją, o bryzelį pasiliko sau... Vyskupas paveda dekanams ištirti skundų aplinkybes, šie sukasi, norėdami ir tiesą išsiaiškinti, ir skundžiamo dvasininko neįžeisti. Daug ir rimtų temų, daug herojaus pažinotų tikrų, didelių žmonių portretų, pavyzdžiui, Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko... Papuošalai. Turiu laikrodžių, beveik visi dovanoti, man nelabai rūpi, koks ant jų meistro vardas ... Pakabučio – sidabrinės grandinėlės ir madonos atvaizdo nenusiimu niekada, nebent karščiausioj pirty. Dažnai dėviu sidabro žiedą su rubinu – tai mano giminės palikimas. Dar turiu aukso spalvos sąsagas, tačiau jos ne tiek papuošalas, kiek labai reikalingas daiktas. Šventėms turiu auksinį žiedą su rubinu, jis – kanauninko regalijų dalis. Spalva. Mėgstu tamsias spalvas, tačiau, jei esu pietuose, jei yra proga, puošiuosi baltu kostiumu ir pektoralu (tai išeiginė „koloratkė“). Tačiau tokį mane Anykščiuose pamatyti turbūt nepavyks. Tai drabužis išties išskirtinei vietai ir progai. Man aprangoje labiau rūpi ne drabužių spalvos, o tvarka. Tvarką kalė mama, paskui seminarijos profesorius Vaclovas Aliulis - už dėmę galėjo barti ir barti. Pagaliau ir kariuomenės įnašas yra – seržantas su purvinais batais, nelygintom kelnėm? Net kai niekas manęs nemato, mano kelnės visada „po kantu“. Drabužis. Dažniausiai dėvima paprasta juoda sutana kasdienai. Seminarijoje, prisimenu, turėjome siuvėjo Prano Sėlenos siūtas sutanas, dabar sutanas, arnotus, kamžas dvasininkams kuria Kauno „Carito“ dirbtuvių žmonės. Jų darbo juoda rožiniais kraštais ir rožine juosta sutaną dėviu per šventes, taip pat mantiją. Žinoma, turiu sportinius drabužius, bet jie tik grybavimui. Namuose vilkiu megztiniu, tačiau visada turiu baltą juostą prie kaklo - „koloratkę“ - dvasininko skiriamąjį ženklą. Praeitis. Esu senos bajoriškos Korabų giminės palikuonis. Žinau gimines nuo 1751 metų. Giminėje buvo įvairių žmonių: radau kardinolą, gyvenusį Baltarusijoje, buvo Kromplevski, turėjęs net 10 vaikų. Lenkijoje turiu daugybę giminių, priklausančių vienam Korabų herbui. Bajoryste visai nesididžiuoju, tačiau žinoti savo šaknis man malonu. Brangiausia. Mamos Marijos dovanotos pirštinės. Juodos, vilnonės, dvigubo mezgimo, kumštinės. Mamos jau šešeri metai nėra, o aš, eidamas žiemą į kapinaites, jos pirštines tebesinešioju. Tėtis man paliko tris ąžuolines drožinėtas lazdas - kasdieninę ir dvi „išeigines“. Pirmoji nuzulinta, nubrozdinta, kitos dvi – pasaugotos, kad gražiai atrodytų. Abu tėveliai palaidoti Zarasų rajono Lupiankos kapinėse, mamos tėviškėje... Ištikimieji. Davatkėlė vaikystėje padovanojo 1931 metais lotynų lenkų kalbomis išleistą maldaknygę. Ji keliavo su manimi visur, kur tik buvau. Ji sutrinta ir vos gyva, todėl kad keletą dešimtmečių vartoma. Iš tėvų namų. Iš namų Zarasų rajone Ciciliškių kaime, kur augau, neišsivežiau nieko, tik kelias nuotraukas. Šioje, man brangiausioje, mama Marija, tėvukas Ignas ir brolis Petras. Mama čia nusiminus, nes reikia mane į kariuomenę siųsti. Patekau į Kaliningradą. Nuotraukoje trūksta bobūnės – vienas kitą mes labai mylėjome. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 5 p s l . . . . 2 . . p r o v o k a c i j a . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Utenos apskrities moterys važiuotų į Maskvą... Tarptautinės moters dienos, Kovo – 8 - osios proga nutarėme pakviesti Utenos apskrities moteris keliauti į Maskvą, kur Didžiojoje Kremliaus salėje vyks buvusių 15 – os Tarybų Sąjungos respublikų atstovių suvažiavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 6 p s l . . . . . . . Arvydas Lingaitis > Prajuokino suvažiavimo pavadinimas Utenos rajono tarybos narė, socialdemokratė, buvusi AB „Utenos trikotažas“ generalinė direktorė Nijolė Dumbliauskienė smagiai nusijuokė išgirdusi tarpregioninio moterų suvažiavimo Maskvoje temą: „Tretij mežduregionalnyj sjezd ženščin „Rodilasj v Sovietskom Sojuze“( trečiasis tarpregioninis moterų suvažiavimas „Gimiau Tarybų Sąjungoje“) ir atsisakė kelionės, motyvuodama, jog kovo 6 – 9 dienomis, kai vyks suvažiavimas, ji bus išvykus kitur. Važiuotų susitikti su pussesere Molėtų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro Moterų konsultacijos vedėją, rajono tarybos narę valstietę liaudininkę Vidą Kristiną Valasenkienę mūsų pasiūlymas sudomino. „Jus trukdo iš Rusijos ambasados. Mano pavardė Vytautas Kaminskas. Jūs esate rekomenduota į moterų suvažiavimą, kuris vyks kovo 6 – 9 dienomis Maskvoje. Jame dalyvaus visų 15 – os buvusių Tarybų Sąjungos respublikų moterys. Bus labai gera kultūrinė programa, o ir kelionė nemokama. Ar jus sudomintų tokia kelionė?“, - paklausiau V. K.Valasenkienės. „Oje, kaip įdomu“- susidomėjo Molėtų rajono politikė ir paklausė: „O kas mane rekomendavo?“ „Rusų diaspora...“ „O tai ką, pas mus Moterų partijos nebėra?“. „Bet į suvažiavimą važiuos profesorė Kazimiera Danutė Prunskienė, Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė...“, – dar labiau intriguoju pašnekovę. „Tai jeigu aš susijungčiau su tomis, kurios važiuoja, o tikrai susijungčiau, tai kodėl ne, labai mielas renginys, ypatingas“, - sutinka vykti į Rusijos Federacijos sostinę V.K.Valasenkienė. > Molėtų gimnazijos direktorės Rimutės Guobienės tvarkaraštis palankus jai kovo 6 – 9 dienomis vykti į Maskvą. „Dar bus galimybė susitikti su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu, jums tik reikėtų atsiųsti savo paso duomenis į ambasadą dėl vizų ir nurodytą dieną atvykti į Vilniaus oro uostą“. „Čia Lietuvoj į ambasadą pranešti?“, - tikslinasi konsultacijos vedėja ir prašo padiktuoti fakso numerį, kuriuo ji galėtų atsiųsti anketinius duomenis. „Tai jūs dalyvausit?“, – dar kartą pasitikslinu. „Ko gero...“ – atsako politikė. Tuomet man reikia pasakyti tiesą, jog tai žurnalo „Aukštaitiškas formatas“ socialinė provokacija. V.K.Valasenkienė ima juoktis, pastebi, kad visada skaito mūsų provokacijas ir skaitydama galvoja: „Aš tai tikrai neįkliūsiu“. „Bet kai jūs pasakėt tokį labai įdomų renginį, be to, Maskvoje, Lietuvos ambasadoje, dirba mano pusseserė, dar ir todėl aš jums pasakiau: „Taip“, pagalvojau, kad ji pasistengė, jog į tokį gerą renginį galėčiau ir aš nuvažiuoti“, juokėsi V.K.Valasenkienė. JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRO 2011 m. KOVO MĖNESIO REPERTUARAS IR GASTROLĖS A.01 d. 18 val. “Cezario grupės” gastrolės “DRĄSI ŠALIS”, rež. Cezaris Graužinis (2-jų dalių spektaklis- antidepresantas apie lietuvišką tapatybę ir gyvenimo džiaugsmą (mažoji salė). Š. 05 d. 17 val. Mara Zalytė “MARGARITA”, rež. Albinas Kėleris (1-os dalies drama) (mažoji salė). S. 06 d. 12 val. Olegas Šapko “KAIP TAPTI PARŠELIU?”, rež. Rimantas Pazikas (1-os dalies pasaka)(mažoji salė). MARIJAMPOLĖS DRAMOS TEATRO GASTROLĖS T. 09 d. 18 val. Dalia Jankauskaitės poezijos spektaklis “Jerichono rožė” (1-os dalies literatūrinė muzikinė improvizacija)(mažoji salė). P. 11 d. 17 val. Hermanas Grekovas “HANANA”, rež. Rolandas Atkočiūnas (2-jų veiksmų spektaklis) NUMATOMA PREMJERA. Š. 12 d. 17 val. Hermanas Grekovas “HANANA”, rež. Rolandas Atkočiūnas (2-jų veiksmų spektaklis) NUMATOMA PREMJERA. “DOMINO” TEATRO GASTROLĖS S. 13 d. 18 val. “2 vyrai ir 1 tiesa”, rež. Augustinas Gricius (komedija). GASTROLĖS ROKIŠKIO TEATRO RŪMUOSE ( T. 16 d. 11 val. Samujilas Maršakas „KATĖS NAMAI“, rež. Vitalijus Mazūras (1-os dalies pasaka). T. 16 d. 18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3-jų > Molėtų poliklinikos Moterų konsultacijos vedėja, rajono tarybos narė Vida Kristina Valasenkienė krykštavo ir džiaugėsi, kad Maskvoje galės susitikti su savo pussesere. Molėtų gimnazijos direktorė - sumišusi Molėtų gimnazijos direktorė Rimutė Guobienė kelionei į Maskvoje vyksiantį moterų suvažiavimą nesakė: „Ne“. „Lietuvos liaudies partija (vadovė K.D.Prunskienė – red.past.) jūsų kandidatūrą atrinko į moterų suvažiavimą“, - smailinu liežuvį. „O Jėzau, kodėl čia mane atrinko“, - domėjosi R.Guobienė. „Turbūt, kaip žinomą Molėtų moterį“... „Oi, oi..“ „Ten vieną vakarą buvusios Tarybų Sąjungos moterims koncertuos net Rusijos estrados primadona Ala Pugačiova“, - įtikinėju apsispręsti kelionei. „Mhm, reikia pagalvoti... Kovo 6 – 9 dienomis niekur neišvykstu“. „Bet vienas niuansas: suvažiavimas vyks rusų kalba. Ar jūs ją mokate?“. „Moku... Turiu pagalvoti, taip staiga dabar negaliu pasakyti, bet aš jums perskambinčiau“, - pažada Molėtų gimnazijos direktorė. dalių tragikomedija). P. 18 d. 18 val. F.Goodrich, A.Hackett „VISADA TAVO. ANNA FRANK“, rež. Valerijus Jevsejevas (2-jų dalių drama). Š. 19 d. 17 val. Hermanas Grekovas “HANANA”, rež. Rolandas Atkočiūnas (2-jų veiksmų spektaklis) NUMATOMA PREMJERA. S. 20 d. 12 ir 14 val. Samujilas Maršakas „KATĖS NAMAI“, rež. Vitalijus Mazūras (1-os dalies pasaka) (mažoji salė). S. 20 d. 17 val. Žanas Puare “BEPROTIŠKAS SAVAITGALIS”, rež.Albinas Kėleris (2-jų dalių komedija). TEATRO PIRMOSIOS PREMJEROS IR ATIDARYMO 70-MEČIO PROGA – DOVANA ŽIŪROVAMS. 18,19,20 dienomis BILIETO KAINA TIK 10 LT P. 25 d. 18 val. Piteris Šeferis „MEILĖS ELIKSYRAS“, rež. Arvydas Lebeliūnas (3-jų dalių tragikomedija). Š. 26 d. 17 val. Neilas Saimonas „KALIFORNIJOS VIEŠBUTIS“, rež. Algimantas Pociūnas (2-jų dalių komedija). T. 30 d. 16 val. Iškilmingas minėjimas, skirtas G.Petkevičaitės-Bitės 150-osioms metinėms (Įėjimas su kvietimais). NAUJIENA! EDUKACINĖ PROGRAMA-EKSKURSIJA PO LEGENDINĮ, PIRMOSIOS PREMJEROS 70-metį PAŽYMINTĮ JUOZO MILTINIO DRAMOS TEATRĄ. KOLEKTYVINĖS PARAIŠKOS PRIIMAMOS el.paštu [email protected], TEL.: (8-45) 584613 darbo dienomis nuo 10 iki 14 ir nuo 16 iki 18 val., išeiginė - pirmadienis. Fax.: (8-45) 584597. Vyr.administratorės mob. tel. (8-686)79222. . . . p r o v o k a c i > Anykščių rajono tarybos narę, mokytoją Aldoną Daugilytę pasiūlymas privertė atgaivinti malonius prisiminimus, susijusius su Maskva. Radikali dešinioji politikė prisiminė parodą Mokytoja, Anykščių rajono tarybos narė krikščionė demokratė Aldona Daugilytė, taip pat su malonumu sugrįžtų į Maskvą, kurioje jai jau teko būti, ir kur Liaudies pasiekimų parodoje buvo eksponuojami jos darbai. „Lietuvos liaudies partija Jus atrinko kandidate į Maskvoje vyksiantį buvusių 15- os Tarybų Sąjungos respublikų moterų suvažiavimą, kuris vadinasi „Prava trudiaščiksia ženščin na teritorii byvšego Sovietskovo Sojuza“ („Buvusios Tarybų Sąjungos teritorijos dirbančių moterų teisės“)“, dėstau agitacinę kalbą A.Daugilytei. „O, įdomu...“, - pokalbio nenutraukia radikali dešinioji politikė . Tai gal yra rimtesnių ir aktyvesnių kandidatų?“, - vis dėlto savo kuklumą pademonstruoja deputatė. „Ne, kitų personų neturime, jūs - aktyvi mokytoja, rajono tarybos narė... Beje, kelionė nemokama, ją finansuoja „Gazpromas“, - neatstoju nuo A.Daugilytės. „Pakartokit datą“, - paprašo politikė. „Kovo 6 – 9 dienomis“. „Ai, tai čia visai nebetoli, kitas savaitgalis, ar ne? O kas daugiau? Juk yra rajono tarybos narių ir daugiau... Aš dabar taip staigiai negaliu, čia mes projektus aptarinėjam šitoj komisijoj ir peršokti staigiai į kitą plotmę, j a . . 0 1 1 . . . . . . . . . 0 3 . . . . . . . . > Anykščių verslo informacijos centro direktorę Renatą Gudonienę, vykdančią įvairus projektus, pasiūlymas diskutuoti su moterimis „Aš gimiau Tarybų Sąjungoje“ nesudomino. galvoti, ką aš čia galėčiau daryti, ooooi“. „Tai gal jūs pagalvokite, aš jums kitą dieną paskambinsiu“, - iš staiga užklupusių apmąstymų mėginu gelbėti A.Daugilytę. „Dar trupučiuką... kitą kartą... Palikite man dar laiko pamąstyti, na ir paieškokit kito kandidato, nes gali būti, kad aš... Norėčiau dar kartą nuvažiuoti į Maskvą – Liaudies ūkio laimėjimų parodoje buvo eksponuoti mano darbai“, - pasigyrė Anykščių rajono tarybos narė A.Daugilytė. „Ten ir kultūrinė programa labai įdomi, Pugačiova dainuos ir su Putinu bus susitikimas“, - dar daugiau žibalo įpilu į ugnį. „O kad tave kur!”, - stebisi A.Daugilytė ir pasiūlo dar pabandyti pagalvoti... Kai prisipažinau, jog tai socialinė provokacija, A.Daugilytė susizgribo, kad „AF“, jos teigimu, „dabar jau paviešins informaciją, kad aš važiuoju į Maskvą“. Pageidavo informacijos raštu Anykščių verslo informacijos centro direktorė Renata Gudonienė paprašė informaciją apie moterų suvažiavimą Maskvoje jai atsiųsti elektroniniu paštu. Prieš tai išgirdusi suvažiavimo temos pavadinimą „Rodilasj v Sovietskom Sojuze“ (Gimiau Tarybų Sąjungoje) ir paklausta, ar ją tai domintų, . . . . . . . . . R.Gudonienė atsakė: „Žinokit, gal ne“. Kai pradėjau vardinti visą tiradą: kad kelionė nemokama, „Gazpromas“ finansuoja, Filipas Kirkorovas koncertuoja, R.Gudonienė ramiai ištarė: „Ar negalėtumėt atsiųsti elektroniniu paštu visą šitą informaciją, būtų labai malonu“ ir padiktavo verslo informacijos centro elektroninio pašto adresą. „Aš jums dar šiandien atsakysiu taip pat elektroniniu paštu“,-sakė. Išgirdusi, jog tai „AF“ socialinė provokacija, po ilgokos pauzės be jokių emocijų R.Gudonienė ištarė: „Mhu, gerai...“. Kultūros darbuotojai – ne balandžio 1 – oji Utenos kultūros centro direktorės pavaduotojai Reginai Lumpickienei pristačius rusišką suvažiavimo pavadinimą, ji ėmė kvatoti ir teigė: “Supratau humorą, betgi dabar ne balandžio 1 – oji. Kaip čia gali kas nors rimtai atrodyti, juk nepriklausau jokiai partijai“. „Tačiau jūs ‑ žinoma poetė, turėtumėte galimybę nusivežti savo knygų, kurios, suradus verslo partnerių, būtų verčiamos į rusų kalbą“, - dėstau savo viziją. „Na jeigu čia kas nors rimta, tai galima susitikti, - sakė R. Lumpickienė. – Jūs ne taip meluojat. Man reikėjo sakyti, kad esate iš literatūrinių forumų, iš Peterburgo, bet jei jūs taip atkakliai siūlote, tai aš važiuoju...“ Zarasų rajono mero pavaduotoja Stasė Goštautienė iš pasiūlymo dalyvauti moterų suvažiavime Maskvoje nesijuokė, tačiau nesileisdama į platesnes diskusijas, mandagiai pasiūlymo atsisakė, teigdama, kad kovo 6 – 9 dienomis ji išeina atostogų, todėl į Maskvą važiuoti negalėsianti. . . . Linas Bitvinskas > Šeimoje tėvai patiria vidurinio amžiaus krizę Na, o tu, ar tinka žmonai, Tau terūpi tavo šonai, Dar pudra ir makiažas Savanaudės geras stažas. . > Utenos kultūros centro direktorės pavaduotoja Regina Lumpickienė teigė, kad ją apgauti galima tik literatūrine tema. vienos šeimos kronikos Vidurinio amžiaus krizė Vien urzgimas ir kaprizai, Pykstasi abu tėvai Tu - vadovu netapai... . Ir kiekvienas rytas piktas Neužgęsta šis konfliktas. Kol galiausiai jie abu Peršoka štai ant vaikų. . . . Šarūnas Miškinis > Mes prie Vilniaus Seimo rūmų, Aš prie tilto, ji - iš krūmų Kovėmės už laisvę jūsų, Tai kodėl negerbiat mūsų? Bėdai kiekvienai - sprendimas. Viską gali vitaminas Ir už paskutinius centus Pirks vaikai medikamentus... . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 7 p s l . . . 2 . 2 . . k o l e k c i j a . . . . 0 . 1 . 1 . . . . . . 0 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Uteniškio lobis – nuotraukos ir atvirukai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 8 p s l . . . . „Kas barsto – išbarsto, kas renka – tas surenka, – taip apie savo pomėgį kolekcionuoti atvirukus ir nuotraukas kalba Arvydas Jurkaitis. – Aš geriau numirsiu, nei parduosiu kokį nors senovišką atviruką. Jis gali būti vienintelis, o, pavyzdžiui, monetų, kurias irgi renku, gali daug kas turėti.“ . . . Elvyra Sabalytė > Utenos gyvenantis 47 metų verslininkas A.Jurkaitis „gyvybę paaukotų“ ne už bet kokį, o Utenoje 1915 - 1917 metais dislokuotame vokiečių padalinyje tarnavusių kareivių išleistą atviruką apie jo gimtąjį miestą. Kolekcininko tvirtinimu, pirmosios įdomios fotografijos su Utenos vaizdais atsirado vokiečiams per Pirmąjį pasaulinį karą okupavus miestą. Iki tol čia atvažiuodavę iškviečiami fotografai paprastai paveiksluodavo tik žmones. Kolekcininkas įdėjo daug pastangų, kad apie Uteną dažniausiai Vokietijoje atspausdinti atvirukai ir nuotraukos grįžtų atgal į miestą. Uteniškiui iki 2006 metų pavyko surinkti 20 tokių atvirukų. Tik prieš penkerius metus A.Jurkaičiui pradėjus dalyvauti aukcionuose, jo kolekcija ėmė sparčiai pilnėti: „Dabar turiu 200 atvirukų, atkeliavusių iš Vokietijos, JAV, Rusijos. Mano žiniomis, betrūksta tik 5 iš tuo laiku išleistų atvirukų. “ Atsilikusį kraštą okupavusius fotografuoti mėgusius vokiečius domino ne tik miesto, kuriame buvo vaikštoma mediniais šaligatviais, ar turgaus vaizdai. Pro jų akis nepraslysdavo religinės šventės, varganai atrodantys miestelėnai, invalido vežimėlyje įsitaisęs paauglys ar kiaules pievoje rišanti mergaitė, įamžino jie ir stotyje stovintį traukinį, pastatą, kuriame veikė tik vokiečių karininkams skirtas kazino. Surinktus 1915 - 1917 metais apie Uteną išleistus atvirukus A.Jurkaitis rengiasi išleisti atskiru albumu. Senienų rinkėjui ne mažiau smalsu ir tai, ką savo artimiesiems rašydavo vokiečiai kitoje fotografijų ar atvirukų pusėje. Vokiečių kalba nuo to laiko gerokai pakito, todėl išversti tekstus nemažų pastangų prireiks ir vertėjui. Kolekcininko gyslelę verslininkas paveldėjo iš muzikines plokšteles, pašto ženklus ir ženkliukus rinkusio savo tėvo. Skirtingai nei vienos krypties neturėjęs tėvas, A.Jurkaitis nuo 1984 metų ypač susidomėjo Utenos kraštu ir pradėjo apie jį kaupti nuotraukas (tarp jų ir partizanų) atvirukus, spaudinius, įvairius dokumentus, laikraščius. Kartą per mėnesį uteniškis > „Mergaitė riša kiaules“ – taip vokiečio pavadinta nuotrauka jo tautiečiams turėjo sukelti pasibaisėjimą laukiniu lietuvių kraštu. važiuoja į Rygą, kur renkasi kelių šalių kolekcininkai. Eksponatų savo kolekcijai jis įsigyja įvairiais keliais – dalį jų perka aukcionuose, maino, gauna dovanų. A.Jurkaitis neslepia, kad labiausiai vertina tuos daiktus, už kuriuos sumoka pinigus. Už vieną beveik prieš šimtą metų Utenoje vokiečio darytą nuotrauką jis nedvejodamas paklojo šimtą eurų. „Mes, kolekcininkai, esam pastovūs lobio ieškotojai, nors tuo nesidominčiam žmogui, pavyzdžiui, atvirukas yra niekas, – sakė A.Jurkaitis. – Kolekcionavimas yra gyvenimo būdas, turintis išliekamąją vertę. Aš tuo lobiu pats niekada nepasinaudosiu, nebent mano sukauptą kolekciją parduos vaikai“. > 1915-1917 metais Utenoje veikė tik vokiečių karininkams skirtas kazino. > Kambarį, kurį puošia 74 angelai, Arvydas Jurkaitis vadina angelų buveine. A.Jurkaičio namus puošia mediniai angelai. Kambarį, kuriame lizdus suka čia prieglobstį radę mediniai angelai, pašnekovas juokais vadina angelų buveine. Joje – 74 mediniai angelai, kurių dviems jau yra per šimtą metų, nemažai angelų atvaizdų galima išvysti ir paveiksluose, atvirukuose. Kolekcininkas kaupia ir akmeninių kirvukų, ženkliukų apie gimtąjį miestą kolekcijas. Silpnybę, ką nors rinkti, turi ir verslininko > Taip atrodė beveik prieš 100 metų kartu su vokiečių kareiviu nusifotografavęs lietuvių mužikas. 2 . . k o v o . . . k o k t e 0 i 1 l 1 i . s . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 13 klausimų Genadijui Jefimovui „Aukštaitiškas formatas“ uždavė 13 klausimų Zarasų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui 47 – erių metų Genadijui Jefimovui. . . . Rytis Kulbokas > 1. Kas Jums labiau patinka – maudynės ežere ar pirtyje? - Ir tas, ir anas, negaliu kažkurio išskirti. 2. Žinių kaupimo būdas – laikraščiai ar internetas? - Daugiau internetas. 3. Koks Jūsų automobilio variklis – benzininis ar dyzelinis? - Benzininis – dujinis. 4. Jūsų hobis? - Žūklė. Žvejoju Aukštaitijoje. 5. Jūs už ar prieš mirties bausmę? - Esu prieš. 6. Ar kada nors gailėjotės, kad pasirinkote prokuroro profesiją? - Na, galbūt, bet to nepamenu... Apie tai geriausiai pasakė Anušauskas – reikia pavartyti savo užrašus. > Zarasų prokuratūros vyriausiasis prokuroras Genadijus Jefimovas šio miesto prokuratūroje dirba nuo pernai. Iki tol vyriausiuoju prokuroru jis dirbo Visagino mieste. 7. Ar laikote kokį nors naminį gyvūną? - Taip. Šunį dalmantiną ir triušį – juk triušio metai (juokdamasis). 8. Poilsio būdas – aktyvus ar pasyvus? - Mėgstu aktyvų. 9. Kava ar arbata? - Dabar daugiau arbata. 10. Tradicijos ar inovacijos? - Nesakyčiau, kad esu labai konservatyvus, bet su amžiumi artėju prie tradicijų. 11. Jūsų mėgstamas posakis? - Moto? Laisvė man reiškia atsakomybę. 12. Gimėte Kazachijoje. Ar aplankote gimtąsias vietas? - Jau seniai nebuvau, gal 20 metų... 13. Ar turite prietarų? - Nelabai. Nepasitvirtino, nors tikrinau. Vietoje virtų cepelinų – kepti . . . Elvyra Sabalytė > „Kepti cepelinai yra geriausia alternatyva virtiems cepelinams, nes jiems pagaminti reikia mažiau darbo, – įvertino mėgstamo patiekalo privalumą J.Spietinis. –Juos kepti išmokau iš savo mamos. Suprantama, skaniausi cepelinai būna iš šviežių bulvių. Kepdamas cepelinus, ypatingų kulinarinių gudrybių nesigriebiu. Pirmiausia sutarkuoju bulves, tarkius pagardinu „Vegetos“ prieskoniais, druska ir trupučiu maltų pipirų, įmušu kiaušinį, į tešlą įmaišau porą šaukštų miltų ir būtinai įberiu vieną ar dvi smulkiai pjaustytų svogūnų galvas. Cepelinų įdarui naudoju maltą jautieną, ji gali būti sumaišyta su kiauliena. Dar geriau vietoje jautienos dėti veršieną, nes ji yra minkštesnė. Mėsos įdarui negailiu įvairių pagardų ir priedų, į jį įmaišau ir kiaušinį, dedu piene išmirkyto batono. Kai keptuvėje apkepa viena blyno pusė, ant jų krečiu po šaukštą mėsos įdaro, jį palyginu šaukštu, užpilu tarkių ir apverčiu. Man labiausiai patinka kiaulienos taukuose kepti cepelinai, mat juose, skirtingai nei aliejuje, cepelinai apkepa daug gražiau, be to, jų krašteliai net traška. Kiaulienos taukuose kepti blynai man primena vaikystės valgių skonį, nes aliejuje tais laikais jų niekas nekepdavo. Cepelinų padažui prireiks spirgučių (man skaniausi spirginti rūkyti lašinukai), pjaustyto svogūno, šiek tiek pipirų bei kitokių prieskonių. Nepamirškite į padažą įberti miltų, aš juos beriu iš akies, o pabaigoje padažą pagardinti grietine. Padažas bus skanesnis, jei į jį įdėsite truputį malto faršo. Keptais cepelinais mėgstu palepinti savo vaikus ir anūkus. Gamindamas cepelinus dešimčiai Elvyros Sabalytės nuotr. Utenos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjas Jonas Spietinis savęs dideliu kulinaru nelaiko, tačiau retkarčiais sugalvoja palepinti šeimyną tradiciniais lietuvių valgiais. Geriausiai vyrui pavyksta kepti cepelinai. > Kai Jonui Spietiniui atsibosta virti žmonos cepelinai, sutuoktinis mielai juos kepa keptuvėje. žmonių, tiek jų susirenka mūsų namuose, užtrunku maždaug dvi valandas. Beje, į pagalbą ateina ir žmona, nes man šeimininkaujant ji negali iškęsti nepadėjusi.“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3 9 p s l . . . . 2 . . k r y ž i a „Pelė“ . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 0 p s l . . . . ž o d i s . . 0 . 1 . 1 . . . . . . . 0 . 3 . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Vienas iš teisingai kryžiažodį „Tigras“ išsprendusių skaitytojų gaus 100 litų „Auksaros“ čekį. Teisingus atsakymus galite pranešti telefonu (8-381) 59186, paštu (Vilniaus g. 29, LT 29145, Anykščiai) arba elektroniniu paštu ([email protected]). Atsakymų lauksime iki kovo 25 dienos. Vasario mėnesio „Aukštaitiškame formate“ spausdinto kryžiažodžio „Tigras“ teisingas atsakymas - CILINDRAS. Šį kryžiažodį teisingai išsprendė 141 skaitytojas: anykštėnai A.Šiaučiulis, A.Jakniūnas, A.Vildžiūnas, V.Lančickienė A.Lunevičius, L.Galvanauskienė, Ž.Galvanauskaitė, A.Raišelienė, J.Masevičienė, V.Prusevičienė, R.Masevičiūtė, E.Masevičiūtė, D.Varnienė, N.Varnas, D.Šlamienė, A.Dikčius, M.Parnavienė, L.Dimavičienė, K.Dimavičius, E.Jurėnaitė, J.Tveritnevas, A.Čiukšys, A.Orlova, P.Girnienė, R.Kavoliūnienė, A.Vilčinskas, G.Urbonavičienė, R.Venclovienė, J.Daunoravičienė, J.Mieželienė, V.Vilčinskienė, V.Stasiūnienė, I.Linartienė, R.Ražanskienė, V.Ražanskas, M.Gvazdauskienė, J.Gvazdauskas, A.Keraitienė, D.Patumsienė, Z.Kvedarienė, A.Patumsis, V.Malinauskienė, E.Tamulėnienė, N.Šilaikienė, A.Skirmantienė, A.Skaržauskienė, D.Kundrotienė, A.Burneikienė, E.Budrytė, G.Žvironaitė, A.Bieliauskienė ir D.Petravičienė; R.Valančiūnas, A.Valančiūnienė, M.Biriukas, L.Kaušylienė, A.Kaušylas, R.Navickienė, M.Zakšauskienė, Z.Matelienė, R.Laucienė, L.Maniušienė, A.Semėnas, G.Ažubalienė, G.Ažubalytė, D.Kazakevičienė, I.Rukšienė, D.Pilkauskaitė, D.Gylienė, V.Bulkienė, B.Jatautienė, J.Martinonis, L.Šaltenienė, V.Žulienė, G.Žvirblienė ir J.Mikolaitienė iš Utenos; V.Burbulis, E.Slavinskienė, T.Prudnikovienė, S.Juodelienė ir V.Gudelienė iš Naujųjų Elmininkų; K.Avdejeva, B.Gudonienė, J.Černienė, A.Černius ir D.Raišelienė iš Viešintų; V.Strazdienė, E.Kiškienė, D.Sudeikienė ir N.Kadžionienė iš Kavarsko; D.Šimėnas, V.Šimėnaitė, J.Jaksebogaitė ir D.Rušienė iš Vilniaus; G.Šimėnienė, P.Šimėnas ir O.Voveraitienė iš Ukmergės; S.Pelekienė ir J.Jasėnas iš Zarasų, A.Repečkienė iš Molėtų, G.Laucytė ir V.Laucienė iš Aulelių, P.Kuorienė ir V.Kuoras iš Dubingių, V.Gasiulienė iš Radeikių, B.Aukštakalnienė ir G.Šulskienė iš Kurklių, S.Žibutienė ir O.Stankevičienė iš Šovenių, S.Želnienė iš Maželių, V.Vilutienė iš Linkmenų, A.Krisiūnas iš Surdegio, A.Kuolienė iš Kunigiškių, A.Mitrulevičienė ir J.Norgėlienė iš Staškūniškio, V.Pazniokas iš Motiejūnų, V.Urbutienė iš Naujikų, R.Vaiginytė ir R.Klovaitė iš Aknystų, A.Čimbaras iš Bijutiškio, R.O.Deveikienė iš Mažionių, V.Ališauskas iš Piliakiemio, D.Kasteckas iš Daujočių, B.Čižauskienė iš Vaitkūnų, V.Milaševičienė iš Raguvėlės, L.Vaičiukėnienė iš Dūkšto, R.Šiaučiūnienė iš Mitašiūnų, M.Risakovienė iš Debeikių, E.Ramanauskienė iš Žukauskų, D.Makštienė iš Laukagalių, K.Žiogelytė ir M.Žiogelis iš Antrųjų Kurklių, A.Mackelis iš Toliejų, A.Terminskienė iš Šerių, J.Dubrienė iš Meldiškių, A.Vitėnienė iš Tverečiaus, J.Poška iš Anykščių vienkiemio, G.Karaliūnienė iš Andrioniškio, O.Petronienė iš Smėlynės, R.Karvelytė iš Narbučių bei B.Abaravičienė iš Rimšės. Burtai lėmė, jo šį kartą prizas – 100 litų Utenos juvelyrinių dirbinių parduotuvės „Auksara“ čekis - atiteks A.MACKELIUI iš Toliejų. Čekį nugalėtojui išsiųsime paštu. 2 0 1 1 . . . 0 3 . . . Vasario mėnesio kalendorius 02.04. Visagine vykusioje spaudos konferencijoje Utenos kolegijos direktorius daktaras Gintautas Bužinskas pristatė planus šiame mieste įkurti Utenos kolegijos filialą nuo šių metų rugsėjo 1 – osios. 02.04. Anykščiuose lankėsi europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė. 02.05. Sartuose (Zarasų raj.) vyko tradicinės respublikinės ristūnų žirgų lenktynės „Sartai 2011“. Didįjį žiemos prizą iškovojo Estijai atstovaujantis suomis Vladimiras Mummas, su žirgu S:T Thomas 2400 metrų distanciją įveikęs per 3 minutes 15,328 sekundes.Vyko tautodailininkų mugė „Kol bėga žirgai“. 02.05. Utenos arenoje vyko Lietuvos moterų krepšinio lygos „Žvaigždžių diena“. 02.05.– 02.06. Kėdainiuose vyko Lietuvos uždarųjų patalpų ultimeito čempionatas. Zarasų komanda „Taškas“ jame užėmė ketvirtąją vietą. 02.08. Molėtuose vyko Utenos regiono plėtros tarybos posėdis. 02.08. Utenos A. ir M.Miškinių viešojoje bibliotekoje vyko „Civitas“ programos susitikimas-diskusija su ekonomistu, politologu, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriumi Raimundu Kuodžiu tema „Krizė ir jos pamokos“. 02.10. Anykščiuose lankėsi generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininkas, pulkininkas Gintaras Bagdonas. 02.11. Daugėliškyje (Ignalinos raj.) įvyko iniciatyvinės grupės susitikimas, skirtas pasiruošimo gyvenvietės 500 metų jubiliejaus šventimui. 02.11.- 02.13. Rygoje (Latvija) vyko tarptautinė turizmo paroda „Balttour 2011“. Parodoje pristatyti Anykščių ir Ignalinos rajonai. 02.12. Ignalinoje vyko rajono žiemos sporto šventė. 02.16. Zarasų rajono savivaldybės Kultūros ir meno premija už profesionalią veiklą įteikta tradicinių amatų liaudies meistrui Zenonui Striškai iš Antalieptės. www.zarasai.net 02.03. Ignalinoje buvo surengtas seminaras jaunimui „Tolerancijos problema Lietuvoje. Nuo Netolerancijos iki diskriminacijos“. Seminare, kurį vedė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Dambrava, buvo kalbama apie diskriminacijos ir tolerancijos problemas. 02.12. Zarasų viešojoje bibliotekoje vyko akustinis kūrybos vakaras, kuriame post – folk grupė „Mindrauja“ šventė savo 3 metų jubiliejų. 02.16. Svėdasuose (Anykščių raj.) paminėtas kraštiečio rašytojo, knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko 100 - osios gimimo metinės. 02.18. Visagino kultūros centre pagerbti geriausi miesto mokiniai. 02.19. Ignalinoje lankėsi japonų kompanijos „Global Energy trade“ viceprezidentas Masato Homma bei jos direktorius Olegas Stepanovas. Svečiai domėjosi investicijomis į modernias ekologines technologijas. 02.19. Ignalinoje pasirašyta sutartis dėl pirmojo rajone daugiabučio namo renovacijos. 02.19. Anykščių Angelų muziejuje atidaryta angelų kūrėjų Marijaus ir Gedimino Piekurų kūrybos paroda. 02.21. Anykščių rajone viešėjo Seimo pirmininkė Irena Degutienė. 02.22. Gustavo „Protų kovų“ žaidime Ažuožerių bibliotekos (Anykščių raj.) „Zaoziorų“ komanda užėmė antrąją vietą, aplenkdama 2098 žaidime dalyvavusias Lietuvos komandas. (nuotrauka) 02.24. Ignalinos rajono viešojoje bibliotekoje vyko Lenkijoje, Punsko krašte, gimusios rašytojos Birutės Jonuškaitės kūrybos vakaras iš ciklo „Literatūriniai etiudai jubiliejų švenčiančioje Ignalinoje“. 02.25 - 02.27. Vilniuje tarptautinėje turizmo, sporto ir laisvalaikio parodoje „Vivattur 2011“ pristatyti Utenos apskrities rajonai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 1 p s l . . . 02.03. Anykščių L.ir S.Didžiulių bibliotekoje vyko susitikimas su aktoriumi Vytautu Tomkumi, kuris pristatė savo knygą „Aš vis dar Tadas Blinda“. 02.12. Zarasuose vyko 15-osios tarptautinės komandinės klasikinių šaškių varžybos, Zarasų rajono savivaldybės taurei laimėti. Pergalę turnyre iškovojo Daugpilio (Latvija) „Novada“ komanda. Justo Navašinsko nuotr. 02.03. Dusetose (Zarasų raj.) vyko neatlygintinos kraujo donorystės akcija. Kraujo paaukojo 20 gyventojų. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4 2 p s l . . . 2 0 1 1 . . . 0 3 . . .
Benzer belgeler
l-karnitino fizin s, biochemin s ir metabolizmo savyb s bei
„Manau, kad baudos daugiau
drausmina, negu auklėja. Auklėti
yra kitų priemonių. Tačiau, mano
nuomone, bausti reikia pamatuotai,
priklausomai, ar žmogus nusižengė
atsitiktinai ar piktybiškai, atsižv...