Inauguruotas KTU rektorius prof. Petras Baršauskas Statybų vietoje

Inauguruotas KTU rektorius prof. Petras Baršauskas Statybų vietoje

(2195)
20
2011 m. gruodžio 8 d.
www.ktu.lt
Leidžiamas nuo 1950 m. kovo 31 d.
ISSN 2029-7173
Inauguruotas KTU rektorius
prof. Petras Baršauskas
Aukštojo
mokslo
kokybė svarbi
visiems
Inga Dubovijienė
Lapkričio viduryje Belgijoje, Antverpene, buvo surengtas šeštasis Europos aukštojo
mokslo kokybės užtikrinimo
forumas.
Lapkričio 25 d. buvo oficialiai
inauguruotas KTU rektorius prof.
Petras Baršauskas. Inauguracinėje kalboje KTU rektorius pabrėžė,
kad jam didelė garbė būti Universiteto, kuriam vadovavo ir jo tėvas
prof. Kazimieras Baršauskas, vadovu. Be to, inauguruotasis rektorius minėjo pokyčius, kurie laukia
Universiteto. Vienas svarbiausių
tikslų – verslo ir mokslo simbiozė, šalies gerovės augimas ir Universiteto siekis tapti lyderiaujančiu Europos universitetu. „Jaunos
kartos indėlis labai svarbus, tikiu
bendruomene, vertinu jos iniciatyvumą ir kūrybingumą“, – teigė
prof. P.Baršauskas.
Rektoriaus regalijas prof. Petrui Baršauskui įteikė KTU tarybos pirmininkas prof. Arvydas Janulaitis ir KTU senato pirmininkas
prof. Ramutis Bansevičius. Prieš
inauguracijos ceremoniją kalbėjęs
KTU tarybos pirmininkas sakė,
kad Universitetas yra svarbi šalies
dalis, jos ekonominis, politinis ir
socialinis variklis.
Kauno arkivyskupas metro-
politas Sigitas Tamkevičius savo
sveikinimo kalboje pabrėžė, kad
tarp KTU ir arkivyskupijos yra
užsimezgęs gražus bendradarbiavimas. „Linkiu, kad kurdami
žemiškąją plotmę liktumėte dvasiškai turtingi,“ – sakė S. Tamkevičius. Prezidento Valdo Adamkaus ir Seimo Pirmininkės Irenos
Degutienės sveikinimo laiškuose
Jono Klėmano nuotr.
Rektorius prisiekė Universitetui
Statybų vietoje įkasta
simbolinė kapsulė
Giedrius ŽIDONIS
įdėtas į kapsulę, kuri įbetonuota
statybų vietoje.
„Šiuo laišku liudijame, kad
„Prieš 50 metų tuometinis
2011 m. spalio pradžioje Kauno
Kauno politechnikos instituto
technologijos universiteto (KTU)
rektorius prof. Kazimieras BarStudentų miestelyje, švenčiančiašauskas, šio miestelio iniciatome garbingą 50-ties metų jubilierius ir puoselėtojas, svajojo čia
jų, pradėtas statyti tarptautinius
sukoncentruoti visą instituto
standartus atitinkantis Nacionaveiklą. Po kelių dešimtmečių ši
linis atviros prieigos mokslinių
svajonė bent iš dalies pildosi“,
tyrimų ir eksperimentinės plė– prieš įkasant kapsulę kalbėjo
prof. K. Baršausko sūnus KTU rektorius prof. Petras
Baršauskas. Anot
rektoriaus, vienas
iš šiandieninės Europos prioritetų yra
mokslo ir verslo
bendradarbiavimas,
pradedamas statyti
pastatas tam ir yra
skiriamas. „Turint
pakankamai finansų nėra sudėtinga
pastatyti pastatus,
nupirkti naujausią
aparatūrą. Už tai
nuoširdžiai dėkojame vyriausybei.
Tačiau mūsų laukia
kitas svarbus etapas
– tai mokslinės minties komercializacijos procesas. Tam
Ričardo ŠAKNIO nuotr. pradedame ruoštis
jau dabar“, – apie
Džiugiai pradėtos statybos. Kapsulę įbetonavo visi prisidėjusieji prie projekto
Nukelta į 3 p.
tros (MTEP) centras, kuris yra
„Santakos“ slėnio dalis“, – šiais
žodžiais prasideda laiškas, skirtas po mūsų gyvensiančioms kartoms. Raštas, per šventinį renginį
lapkričio 25 d. pasirašytas valstybės ir Universiteto vadovų, prie
statybų organizavimo prisidėjusių ir prisidedančių asmenų, kartu
su Universiteto šiandieninį gyvenimą liudijančiais daiktais buvo
buvo teigiama, kad be KTU neįsivaizduojama aukštojo mokslo
pilnatvė, kad mūsų Universitetas
suteikia gyvybinės energijos visam Kaunui.
Inauguruotą rektorių taip pat
sveikino ir linkėjo, kad išsipildytų planai, kad Kaunas pateisintų akademinio miesto vardą LR
švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, Kauno meras Andrius Kupčinskas.
Lietuvos rektorių konferencijos prezidentas Sveikatos mokslų
universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas padėkojo buvusiems rektoriams prof. Ramučiui
Bansevičiui ir prof. Raimundui
Šiaučiūnui. Ministro Pirmininko
linkėjimus perskaitė socialinės
apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas. „Investicijos į
mokslą ir žinias – pačios verčiausios, o lyderystė neš naudą valstybei ir jos interesams,“ – rašoma
sveikinimo laiške.
Visi svečiai išreiškė tikėjimą,
kad KTU verčia naują puslapį ir
yra ryžtingai nusiteikęs per pokyčius kurti savo ir visuomenės sėkmę.
3 psl.
Akademinės
bibliotekos
šiandiena
Pasak direktorės Genės
Duobinienės, pagal dydį KTU
biblioteka yra antra tarp Lietuvos akademinių bibliotekų, o
visateksčių duomenų bazių yra
tiek, kiek ir pas kolegas Vakarų
Europoje.
4 psl.
Studentai –
už akademinį
sąžiningumą
KTU Studentų atstovybė
kasmet rengia akcijas, atkreipiančias dėmesį į nusirašinėjimą ir nesąžiningus veiksmus.
6 psl.
L.Kleizos ir KTU
iniciatyva bus
ugdomi vaikų
gebėjimai
Inga Dubovijienė
Gruodžio 1 d. Kauno technologijos universitetas, atstovaujamas rektoriaus prof. Petro Baršausko, ir Lino Kleizos paramos
ir labdaros fondas, atstovaujamas
krepšininko Lino Kleizos, pasirašė bendradarbiavimo sutartį vykdyti projektą „Lino Kleizos jaunimo ugdymo centras“.
Remiantis šia bendradarbiavimo sutartimi vaikų globos namų
auklėtiniai klausysis įvairių paskaitų, padėsiančių jiems atsakingai elgtis su asmeniniais finansais,
taip pat sprendžiant jiems ateities
profesinės karjeros klausimus. Be
to, bus sudarytos dar geresnės galimybės vaikams kultūringai ir
sportiškai leisti laisvalaikį, ugdyti
įvairius gebėjimus, socialinius įgūdžius. Vaikai turės galimybę apsilankyti įvairiose įmonėse (banke,
Nukelta į 3 p.
Ričardo ŠAKNIO nuotr.
Vaikams visada be galo smagu susitikti su žinomais žmonėmis.
L. Kleiza kartu su jais gamino kalėdinius žaisliukus
2
LAIKAS IR MES
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
Programa remia mokslines
išvykas
KTU Energetikos technologijų instituto mokslininkė stažuotoja dr. Irena Gabrielaitienė, studijuojanti Lietuvos mokslo tarybos
administruojamoje podoktorantūroje, prieš keletą mėnesių lankėsi dviejuose Didžiosios Britanijos
universitetuose: Londono universitete (angl. Queen Mary, University of London) ir Brunel universitete (angl. Brunel University).
Tiek mokslininkė, tiek jos vadovas prof. Jonas Gylys džiaugiasi
atsivėrusiomis tobulinimosi galimybėmis.
Dr. I. Gabrielaitienės podaktarinės studijos susijusios su dvifazio srauto eksperimentiniais ir
skaitiniais tyrimais, įvertinant šilumos perdavimą šilumokaičiuose su naujomis vamzdžių pluoštų konfigūracijomis. Šia tema
mokslininkė rugpjūčio 25 d. skaitė pranešimą Londono universiteto Inžinerinių mokslų fakultete
(angl. Faculty of Science and Engineering, School of Engineering
and Materials Science) surengtame seminare. Jame dalyvavo
fakulteto mokslininkai, taip pat
mokslinės išvykos vadovas prof.
John W. Rose. Profesorius turi ilgametės patirties eksperimentinių
šilumos mainų tyrimų srityje, jo
patarimai ir užsimezgusi diskusija buvo naudinga sprendžiant
Asmeninio archyvo nuotr.
Šilumos mainų konferencijoje Leeds universitete (iš kairės):
mokslininkas Jun Sun, dr. Irena Gabrielaitienė ir prof. John W.
Rose
dvifazių srautų taikymą bei analizę. Ši diskusija paskatino iškeltus
klausimus panagrinėti išsamiau ir
pristatyti tyrimą naujame straipsnyje, kuris bus paskelbtas gruodį
konferencijoje Ispanijoje.
Mokslinės išvykos metu dr.
I. Gabrielaitienė dalyvavo ir Didžiosios Britanijos šilumos mainų konferencijoje („The 12th UK
National Heat Transfer Conference“), kuri vyko rugpjūčio 30–31
ir rugsėjo 1 dienomis Leeds universitete (angl. University of Leeds). Konferencijoje buvo pristatyta per 30 pranešimų, susijusių
su eksperimentiniais ir skaitiniais
šilumos mainų tyrimais. Šiame
renginyje I. Gabrielaitienė buvo
pakviesta aplankyti Brunel universitetą. Šio universiteto Mechanikos katedros (angl. Mechanical
Engineering, School of Engineering and Design, Brunel University) profesorius Tassos Karayiannis supažindino I. Gabrielaitienę
su ten dirbančiais mokslininkais
ir jų vykdomais projektais.
„Mokslinėse išvykose užmegzti kontaktai bus naudingi
tolesniame darbe, inicijuojant ir
organizuojant tarptautinius projektus ar tarpuniversitetinius studentų bei mokslininkų mainus,“
– įsitikinusi dr. I. Gabrielaitienė.
Daugiau apie podoktorantūros studijas ir kitų metų konkurso sąlygas, kurios bus netrukus
paskelbtos, informacija teikiama
adresu www.postdoc.lt.
KTU Energetikos technologijų
instituto inf.
Žvilgsnis į LiDA ateitį
Ligita ŠARKUTĖ,
Politikos ir viešojo
administravimo institutas
Lapkričio 25 d. LiDA (Lietuvos HSM duomenų archyvas),
veikiantis KTU Politikos ir viešojo administravimo institute
(PVAI), surengė seminarą „LiDA
ateities scenarijai ir modeliai“.
Šis seminaras baigė dvejų metų
LiDA veiklos ciklą.
Seminarą pradėjo LiDA projekto vadovas prof. Algis Krupavičius, apžvelgęs LiDA ateities
perspektyvas, taip pat pristatęs
bendrus Europos tyrimų infrastruktūrų standartus, Europos duomenų archyvų finansavimo praktiką, LiDA ateities veiklas. Daug
dėmesio seminare skirta apklausų
ir istorinių, politinių ir kokybinių
duomenų įgijimui ir archyvavimui, mokymams, archyvo viešiesiems ryšiams, tarptautinių socialinių tyrimų įgyvendinimui bei
galimiems šių veiklų finansavimo
modeliams. Daug diskusijų sukėlė dr. Vaido Morkevičiaus pranešimas apie aukščiausius metodologinius standartus atitinkančių
tarptautinių apklausų – Europos
socialinio tyrimo (ESS) ir Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) – įgyvendinimą Lietuvoje ir šių tyrimų finansavimą.
ESS 4-ąją ir 5-ąją bangas bei ISSP
modulius „Socialinė nelygybė“,
„Aplinka“ ir „Sveikata“ Lietuvoje įgyvendino KTU PVAI. Ateityje ISSP ir ESS finansavimą siūloma vykdyti per Lietuvos mokslo
PVAI archyvo nuotr.
Seminaro akimirka
tarybos projektus. Be to, ESS jau
netolimoje ateityje taps europine
tyrimų infrastruktūra ESS-ERIC,
tad Lietuvos dalyvavimas joje
būtų itin svarbus.
Seminare dalyvavę LR švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Kauno
technologijos ir Klaipėdos universitetų, Vytauto Didžiojo ir
Mykolo Romerio universitetų
atstovai baigiamojoje diskusijoje svarstė, ko reikėtų, kad Lietuvoje būtų galima užtikrinti tokių
tyrimų infrastruktūrų kaip LiDA
tvarų vystymąsi bei nuolatinį finansavimą. LiDA seminaro dalyvių buvo įvardyta kaip labai
svarbi nacionalinė tyrimų infrastruktūra, kuri ir toliau privalo būti plėtojama, nes Lietuvoje nėra
analogiškos infrastruktūros. Taip
pat buvo aktyviai domėtasi LiDA
portale prieinama mokymo medžiaga, skirta socialinių ir humanitarinių mokslų studentams bei
tyrėjams: tarptautinių ir nacionalinių seminarų medžiaga, statistinės, turinio ir kokybinės lyginamosios analizės metodų paketais,
taip pat distanciniais mokymų
kursais, mokomosiomis knygomis. KTU Socialinių mokslų fakulteto dekanė prof. Monika Petraitė išreiškė viltį, kad ateityje
LiDA, bendradarbiaudama su
Švietimo ir mokslo ministerija
ir Lietuvos universitetais, galėtų
sėkmingai organizuoti doktorantų ir podoktorantūros stažuotojų
mokyklą, skirtą tobulinti socialinių mokslų metodologijos žinias
ir įgūdžius.
Daugiau informacijos apie
LiDA galima rasti http://www.lidata.eu
SVEIKINAME
JUBILIATUS
Ireną Zitą Nargėlienę
(Statybos ir architektūros fakultetas), gimusią gruodžio 12 d.
Vidmantą Labašauską
(Leidykla „Technologija“), gimusį gruodžio 14 d.
Vaclovą Dzimidavičių
(Metrologinės priežiūros ir kalibravimo laboratorija), gimusį gruodžio 14 d.
Kristiną Šumauskaitę
(Biblioteka), gimusią gruodžio 15 d.
Genę Duobinienę
(Biblioteka), gimusią gruodžio 16 d.
Astą Masionytę
(Materialinių vertybių apskaitos grupė), gimusią gruodžio 20 d.
Dėmesio!
Lietuvos mokslo taryba kviečia doktorantus iki gruodžio 15
d. teikti prašymus: stipendijai
gauti 2012 metais vykdomiems
moksliniams tyrimams; paramai
gauti doktoranto akademinei išvykai 2012 metais. Išsamesnė informacija LMT tinklalapyje.
Apsikeista
patirtimi
Portugalijoje
Lapkričio 17–19 d. Bragancos politechnikos institute (Portugalija) vyko XIII nacionalinis
ekonomikos ir vadybos studentų
kongresas. Trijų dienų programoje dalyvavo 9 pranešėjai. Kongrese pranešimus skaitė mokymosi
visą gyvenimą konsultantas Ricardo Peixe; doc. Maria do Carmo Neves da Silva, garsi Portugalijos žmonių išteklių konsultantė, konsultuojanti lyderystės,
konfliktų valdymo, veiklos vertinimo klausimais tokias kompanijas, kaip „Bosch“; buvęs vienas
geriausių visų laikų Portugalijos
futbolo žaidėjų, dabar nekilnojamojo turto specialistas Paulo Futre, taip pat žinomi Portugalijos
universitetų mokslininkai.
Tarp šių garbių svečių dalyvavo vienintelė kviestinė užsienio pranešėja. Tai – Kauno
technologijos universiteto Vadybos katedros prof. dr. Vilmantė
Kumpikaitė, kuri skaitė praneši-
mą „Pasaulio gyventojų skaičiaus
pokyčiai: įtaka ir pasekmės darbo
rinkai“. Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo ir diskusijų. Per
šį vizitą mūsų Universiteto dėstytoja V. Kumpikaitė taip pat skaitė paskaitas Portgalijos, Čekijos,
Rumunijos, Turkijos ir Lietuvos
studentams apie tarptautinio bendravimo ypatumus žmonių išteklių vadyboje.
Kongreso diskusijos ir rezultatai parodė, kad žmonių išteklių
vadyba Europos ir pasaulio kontekste yra neabejotinai aktuali. Todėl džiaugiamės, kad mūsų
Universitetas neatsilieka nuo pasaulio tendencijų, o KTU Ekonomikos ir vadybos fakultete yra
Žmonių išteklių vadybos bakalauro ir magistro studijų programos, kur rengiami kompetentingi
žmonių išteklių vadybos specialistai.
„S. a.“ inf.
Asmeninio albumo nuotr.
Prof. V.Kumpikaitė (viduryje) su studentais po paskaitos
U N I V E R S I T E T AS IR VISUOMENĖ
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
Statybų vietoje įkasta
simbolinė kapsulė
Atkelta iš 1 p.
ateities perspektyvas kalbėjo
prof. P. Baršauskas.
Kapsulės įkasime dalyvavęs
LR švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasidžiaugė, kad drąsios idėjos, dedant pakankamai pastangų, tampa darbais, o vėliau – ambicingais
rezultatais. „Linkiu, kad projekte
numatytas stiklinis koridorius,
jungiantis du mokslui ir verslui
atstovausiančius pastatus, taptų
tuo simboliniu tiltu, sujungiančiu
šias sritis,“ – sakė ministras.
Šventiniame renginyje KTU
mokslo prorektorė prof. Asta
Punzienė pristatė šiame centre
planuojamus plėtoti mokslinius
projektus, taip pat pasisakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, projekto autorė Gražina
Janulytė-Bernotienė, AB „Ache-
mos grupė“ viceprezidentas Arūnas Laurinaitis.
Centro statybos finansuojamos dviejų Europos Sąjungos
projektų, kurie įgyvendinami pagal Ūkio bei Švietimo ir mokslo
ministerijų kuruojamas priemones, lėšomis. Komplekso statybų
vertė yra 54 mln. litų, naujausiai
mokslo ir verslo įrangai aprūpinti
skirta apie 90 mln. litų. Statybas
tikimasi baigti 2013 m. birželį.
L.Kleizos ir KTU iniciatyva
bus ugdomi vaikų gebėjimai
Atkelta iš 1 p.
pieno produktų gamybos įmonėje,
dailės dirbtuvėse ir kitur).
Jau pačią pirmą bendradarbiavimo sutarties pasirašymo dieną Kauno savivaldybės vaikų globos namų ir Kauno savivaldybės
vaikų globos namų „Atžalynas“
auklėtiniai (14-16 metų amžiaus
paaugliai) išklausė paskaitas „Ar
mokame tinkamai naudoti pinigus?“ ir „Kodėl žmonėms reikia
dirbti?“, kurias vedė KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto
doc. Rytis Krušinskas ir doc. An-
drius Guzavičius.
Kaip teigė doc. R.Krušinskas,
vaikai nustebino ir maloniai nudžiugino, nes buvo labai aktyvūs,
daug diskutavo, o jų akys žibėjo
iš smalsumo.
Po paskaitų vaikai bendravo
su Ekonomikos ir vadybos fakulteto dėstytojais ir studentais, po to
kartu su krepšininku Linu Kleiza gamino kalėdinius žaisliukus
eglutei, kuri bus papuošta Laisvės
alėjos fontane.
Kaip teigė sutarties pasirašymo dieną Linas Kleiza, projektu
siekiama padėti vaikų globos na-
Jono Klėmano nuotr.
Sutarties pasirašyme dalyvavo (iš kairės): Kauno savivaldybės
vaikų globos namų „Atžalynas“ direktorė Dalia Pajedienė, KTU
rektorius prof. Petras Baršauskas, krepšininkas Linas Kleiza
mų auklėtiniams. „Džiaugiuosi,
kad pasirinkome KTU, nes manome, kad nėra geresnio universiteto Lietuvoje, kuris supranta
apie ekonomiką, – teigė krepšininkas. – Tikimės, kad projektas įsibėgės ir į jį įtrauksime apie
400 14–16 metų amžiaus vaikų.“
. Kalbėdamas apie įvairius jaunų
žmonių įgūdžius, tarp jų ir gebėjimą tvarkytis su asmeniniais pinigais, L.Kleiza pabrėžė, kad to
reikia nuolat mokytis. „Kol esi
jaunas, tave išlaiko – nevertini
pinigų: juos gauni ir greit išleidi. Tik kai pats pradedi užsidirbti, supranti pinigų vertę“, – savo
asmenine patirtimi dalijosi krepšininkas.
Už projektą, kurį ir KTU rektorius prof. Petras Baršauskas, ir
vaikų globos namų direktorės Dalia Pajedienė bei Elena Trimonienė pavadino kilniu poelgiu, buvo
dėkota ir pačiam krepšininkui Linui Kleizai, ir Kauno technologijos universitetui.
„Lenkiu galvą prieš žmones,
kurie rengia tokius projektus.
Nors Lietuvoje tikrai yra ne vienas, galintis remti ir padėti, bet ne
kiekvienas tai daro, – teigė rektorius prof. P. Baršauskas. – Dėkoju
Linui už parodytą iniciatyvą ir už
pilietiškumą. Vaikams reikia šilumos ir bendravimo, taip pat žinių
ir paramos.“
3
ŽVILGSNIS
Universitetų jungimo mozaika
Aukštųjų mokyklų optimizavimo klausimas – tai, dėl ko kasdien verda diskusijos,
garsiai reiškiami politiniai interesai ir siekiai.
Tiek aukštojo mokslo valdovų, tiek atskirų
universitetų pozicijos jau aiškios. Tačiau kokia studentų pozicija? Žymūs dėdės jau bendrai sutarė, kad metas veikti, o paprasti studentai vis dar sutrikę ir apimti nerimo. Turbūt
ne be reikalo.
Diskusijos verda ne tik „ten“, bet ir „čia“
– tarp paprastų studentų. „ Na, ir kaip ten bus?
Susijungsime? Ar prie mūsų ką nors prijungs?“, galima išgirsti klausimų per pietų pertraukas. Pradėta diskusija greitai baigiasi, nes neprieinama prie jokių išvadų. „Turbūt kaip „jie“ nuspręs“, – kažkas sumurma. Pokyčiai visuomet šiek tiek baugina. Vis dėlto klausantis valdžios
atstovų trūksta vieno – paaiškinimų paprastiems studentams, kodėl
daroma būtent taip, o ne kitaip, kaip tai paveiks mūsų ateitį. Juk jungti norima ne universitetų pastatus, nutiesiant požeminius tunelius tarp
jų, o atskiras akademines kultūras, bendruomenes, studentų lūkesčius
ir vertybes. Abejonės kyla dėl to, ar pavyks efektyviai integruoti studijų metodus ir programas, jas suderinti, ar nenukentės studijų kokybė. Teigiama, jog šiam rodikliui kilti aukštųjų mokyklų jungimas
tik į naudą, tačiau kažin, ar kas nors gali užtikrinti piešiamos vizijos
įgyvendinimą. Tikiu, jog universitetų pavadinimus pakeisti nesunku
– reikia tik vieno kito milijono naujiems logotipams ir dokumentams,
tačiau visi supranta, kad ne čia slypi planuojamo aukštųjų mokyklų
jungimo esmė. Kuriami pretenzingi strateginiai tikslai, tačiau reikėtų
suprasti, kad šiandien į paskaitas vaikštančiam studentui jie rūpi kur
kas mažiau negu tai, kas bus su juo pačiu po metų ar dvejų.
Džiugu, jog studentai šiuo klausimu taip pat reiškia savo nuomonę. Net centrinėmis miesto gatvėmis vieną dieną pražygiavo, mat
paviešinus galimybę vieno universiteto fakultetą prijungti prie kito
to miesto universiteto, įsižiebė pyktis ir interesų kova. Gaila tik tiek,
jog eisena neatspindėjo studentų vienybės (turbūt todėl, kad jos ir
nebuvo), nes tą dieną kaip niekada dažnai buvo linksniuojamas žodis „prestižinis“. Supratau, jog ir vėl linkstame prie aukštųjų mokyklų rūšiavimo į garbingas ir nelabai. Nejaugi tik vardo garsumu
„sveriame“ aukštąjį mokslą? O gal tai baimė prarasti identitetą? Ar
pilietiškumo trūkumas, paaiškinantis nesuvokimą, jog kartu galime
daug daugiau? Akivaizdu, jog kiekvienas žiūrime iš savo kiemo. Tačiau gal tai ir natūralu, juk baimių ir abejonių šia tema netrūksta, o
kiekvienas rūpinamės savo, puoselėjame savo ateities viziją. Nuolat
kartojama, kad niekas Tavęs neapsaugos, tik Tu pats, tad ir atskirų
universitetų bendruomenės stengiasi ginti būtent savo, o ne visos
Lietuvos aukštojo mokslo interesus.
Vis dėlto norėtųsi, kad visi bendrai išsiaiškintume, kokia kryptimi keliaujame ir kokios apčiuopiamos naudos siekiame. Jeigu tai
iš tikrųjų duos apčiuopiamos naudos studentams, kad ir po kelių dešimtmečių – puiku. Būkime pilietiški ir stenkimės dėl būsimų kartų
ateities. Jeigu tai iš tikrųjų padės sustiprinti mokslo pajėgas šalies
mastu, jeigu iš tikrųjų tapsime svaria aukštojo mokslo sistema pasaulio lygmeniu – pirmyn. Darykime tai iš visų jėgų, nesidairykime į
praeitį ir siekime geriausių rezultatų. Tačiau kas išsklaidys studentus
kankinančias abejones?
Socialinių mokslų fakulteto studentė Evelina Kuodytė
Aukštojo mokslo kokybė svarbi visiems
Lapkričio viduryje Belgijoje, Antverpeno mieste, bendradarbiaujant su Antverpeno universitetu ir Artesisi universiteto
koledžu, buvo surengtas šeštasis
Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo forumas. Tai tradicinis, kasmet organizuojamas
vis kitoje šalyje Europos aukštojo mokslo organizacijų: Europos universitetų asociacijos
(EUA), Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo asociacijos (ENQA), Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos
(EURASHE) ir Europos studentų sąjungos (ESU), renginys. Tris
dienas vyko diskusija, suvienijusi
aukštojo mokslo institucijų, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo ir studentų atstovus, kuriems
šiandien labai svarbūs aukštojo
mokslo kokybės užtikrinimo ir
tobulinimo klausimai.
Šių metų tema buvo „Kokybė ir patikimumas: ką mes darome iš širdies“. Siekdami sukaupti
kuo daugiau naudingos informacijos į forumą vykę KTU atstovai: Studijų kokybės ir stebėsenos
skyriaus vedėja dr. Eglė Katiliūtė, KTU Ekonomikos ir vadybos
fakulteto Kokybės vadybos kate-
dros docentas (projekto ekspertas) dr. Mantas Vilkas, KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Kokybės vadybos katedros lektorė
(projekto ekspertė) Asta Daunorienė, Studijų kokybės ir stebėsenos skyriaus koordinatorė Vaida
Jasevičiūtė dalyvavo skirtingose
forumo sekcijose.
Seminare
„Vadovavimas
švietimui studijų programos lygmeniu – ką tai reiškia ir ar tai
gerai apibrėžta?“ buvo analizuojami akademinio vadovavi-
mo klausimai kuriant mokymo,
kokybės užtikrinimo reformas,
kvalifikacijų sąrangas, kur studijų programos rengiamos pagal
mokymosi pasiekimus, kreditus
ir skirtingus mokymosi tipus. Kitame seminare „Kokybės tobulinimas įtraukiant į šį
procesą studentus“
buvo pristatytos Škotijos aukštojo mokslo sistemoje naudojamos koncepcijos
ir įrankiai, kuriais
siekiama į kokybės
tobulinimo procesą
įtraukti
studentus.
Be to, kituose posėdžiuose buvo pateikta pranešimų, kuriuose atskleista Berlyno
universiteto
patirtis, kuriant struktūrizuotas doktorantūros programas ir
kelių etapų kokybės
užtikrinimo modelį,
Norvegijos švietimo
kokybės vertinimo
barometras ir jo taikymo patirtis, JungEuropos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo forume (iš kairės): Vaida Ja- tinėje Karalystėje vis
labiau populiarėjanti
sevičiūtė, Asta Daunorienė, Eglė Katiliūtė, Mantas Vilkas
alternatyva mokymosi rezultatų
vertinimui – kvalifikacijų sąranga ir kita.
Per paskutinę apibendrinamąją sesiją forumo dalyviai pabrėžė studentų įsitraukimo į aukštojo mokslo kokybės gerinimo
procesą būtinumą. Studentai turi
suprasti aukštojo mokslo institucijose vykdomas veiklas ir turi
nuolat jausti aukštojo mokslo kokybės tobulinimo pulsą. Studentai – aukštojo mokslo institucijų
pagrindinių paslaugų vartotojai,
lūkesčių ir norų skleidėjai, taip
pat tikrieji studijų kokybės vertintojai.
Universitetai taip pat kompleksinė sistema su kompleksišku mokymo procesu, todėl aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo
procesas negali būti įgyvendintas
neįtraukus į šį procesą ir kitų suinteresuotųjų šalių. Akademinei
bendruomenei, studentams, valstybinėms institucijoms, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo
agentūroms, visuomenei svarbu
pasitikėti aukštojo mokslo institucijomis.
Studijų kokybės ir stebėsenos
skyriaus inf. ir nuotr.
4
UNIVERSITETAS IR VISUOMENĖ
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
Akademinės bibliotekos šiandiena
Bibliotekoms buvo pranašaujama niūri ateitis, tačiau pranašystės neišsipildė. Bet ar ilgam? Apie bibliotekininkystę, akademines bibliotekas, jų darbuotojus ir Kauno technologijos universiteto biblioteką kalbamės su Lietuvos bibliotekų tarybos,
Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos tarybos nare, Lietuvos
akademinės e. bibliotekos (eLABa) plėtojimo darbo grupės nare, 2008 m. Kultūros ministerijos premijos už bibliotekininkystės, bibliografijos, knygotyros mokslinius tyrinėjimus bei praktinę veiklą bibliotekose laimėtoja, KTU bibliotekos direktore
Gene Duobiniene, šiais metais švenčiančia gražų jubiliejų.
Kaip manote, ar bibliotekos šiuo metu bando keisti savo
veidą, prisitaiko prie lankytojų
poreikių ir įpročių? O gal keičiasi patys lankytojai?
„Keistis reikia nuolat. Pokyčius lemia informacinės ir komunikacinės technologijos, realizuota e. leidyba, kurios rezultatas
– žaibiškai plintantys e. ištekliai.
Pastarieji daro įtaką studijų ir
mokslo informacinės erdvės pokyčiams. Knygas užsisakinėjančių
ir skaitančių skaitytojų nedaugėja, tačiau sparčiai auga elektroninių išteklių vartotojų skaičius, vis
daugiau skaitytojų į biblioteką ateina kaip į fizinę vietą. Jie ateina
dirbti interneto svetainėse, naudojasi bevieliu internetu su savo
kompiuteriais, renkasi studentai
atlikti grupinių užduočių. Žinoma,
apsilanko žmonės ir turėdami laisvą minutę – pavartyti spaudos, paskaityti žurnalų. Tradicinių skaitytojų su knyga rankoje gal kiek
ir sumažėję, tačiau jie tikrai nėra,
pasakysime, nykstanti rūšis. Pesimistinės prognozės, kad, atėjus
internetui, periodinė spauda neteks aktualumo, niekas neskaitys
popierinių laikraščių, kad bibliotekos bus tuščios – nepasitvirtino,
ir, tikėkimės, nepasitvirtins.“
Neabejotinai lankotės kitose
Lietuvos ir užsienio bibliotekose. Kokios gerosios patirties galėtume pasisemti iš jų?
„Užsienio techniškųjų aukštųjų mokyklų bibliotekos yra gausiai
finansuojamos, todėl yra turtingos,
turi studijoms ir mokslui reikalingas naujausių leidinių kolekcijas,
turi prieigą prie visų visateksčių
elektroninių išteklių, prie bibliografinių duomenų bazių, didžioji
jų dalis įsikūrusios naujuose moderniuose pastatuose. Kai kuriose
bibliotekose įspūdį palieka jų suskirstymas į zonas. Studentai ypač
mėgsta tokių bibliotekų poilsio
zonas, kuriose galima pajuokauti,
patriukšmauti, sužaisti atpalaiduojantį stalo žaidimą, atskiroje vietoje galima išgerti arbatos ar kavos,
net suvalgyti atsineštą ar nusipirktą sumuštinį, tylos zonoje visi dirba, ruošia namų darbus ar rengiasi paskaitoms ir vieni kitiems netrukdo.“
Gal vertėtų kažką panašaus
paprojektuoti mūsų Universiteto bibliotekoje?
„Tai jau ne kartą svarstėme,
tačiau pagrindinė problema – mūsų patalpos yra senuose pastatuose, nepritaikytuose bibliotekų veiklai. Pavyzdžiui, ar būtų galima
padalyti zonomis KTU centrinę
biblioteką arba fakultetų bibliotekas? Deja ne, visur per mažai erdvės, tačiau tai yra siekiamybė.“
Kokios Lietuvos aukštosios
mokyklos savoms bibliotekoms
skiria daugiausiai dėmesio?
„Jeigu naujus arba renovuotus
bibliotekų pastatus su erdviomis
mokymosi aplinkomis laikysime
vertinimo matu, tai paminėčiau
Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Šiaulių universitetą. Tačiau bibliotekos paslaugų
kokybės vertinimo rodiklių yra ir
daugiau... Šiandien pagal teikiamų
informacinių paslaugų kokybę ir
turinį lygiuojamės į Vakarų pasaulio universitetų bibliotekas. Tiktai
jų bibliotekos daug turtingesnės.“
KTU bibliotekoje yra daug
senų vertingų spaudinių? Kas
tai lėmė?
„Turime nemažą, gerai išsilaikiusių senųjų leidinių kolekciją, paminėtini inkunabulai – seniausios spausdintos knygos, mūsų fondus pasiekusios iš XV–XVI
amžiaus. Bibliotekos ištakos siekia XX a. pradžią – ji Lietuvos
universitete įkurta 1923 m. sausio 1 d. Tuomet spaudinių fondo
branduolį sudarė buvusių Aukštųjų kursų biblioteka ir asmeninė
Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Adalberto Becenbergerio
kolekcija. Tarpukaryje senuosius
leidinius dovanodavo vienuolynai, kolekcininkai ir šiaip kny-
VU bibliotekos,
Kauno apskrities
viešosios bibliotekos.“
Kaip sužinote lankytojų lūkesčius, pageidavimus?
Esame atlikę du tyrimus:
„Aukštųjų
mokyklų bibliotekų
kokybės ir mokymo/mokymosi
poreikių tenkinimo tyrimas“ 2008
m. ir „MokslininJono Klėmano nuotr.
kų ir kitų tyrėjų
naudojimosi elekPrioritetinė G.Duobinienės sritis – bibliote- troniniais mokskų vadyba ir bibliotekų kompiuterizavimas
lo informacijos
šaltiniais ugdygų mylėtojai. Universitetas leido mo poreikio apimties ir sudėties
knygas, be to, buvo stengiamasi mokslinis tyrimas“ 2010 m. Abu
įsigyti naujų Lietuvoje ir užsieny- tyrimai buvo reprezentatyvūs.
je leistų knygų, todėl Biblioteka Pirmajame tyrime buvo apklausknygas pirko lietuvių ir užsienio ta 1510 studentų: 909 universitetų
kalbomis. Dabar tie leidiniai ak- studentai ir 601 kolegijų studentualūs mokslo, kultūros istorijai.“ tai; 453 dėstytojai: 255 universitetų dėstytojai, 198 kolegijų dėsVadinasi, šias senąsias kny- tytojai. Antrame tyrime apklausa
gas pavyko išsaugoti ir pokario vykdyta Lietuvos valstybinėse
laikotarpiu?
mokslo ir studijų institucijose.
„Pavyko, bet ne viską. Pasi- Atlikus apklausą, gautos 647 tyžvalgę po Vilniaus universiteto rėjų užpildytos anketos. Jas pilfondus rasite ne vieną vertingą dė įvairią mokslinių tyrimų paseną knygą su tarpukario Vytauto tirtį turintys tyrėjai: profesoriai –
Europos struktūrinių fondų projektas
„eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“ leidžia prisijungti prie 52 bazių.
Didžiojo universiteto antspaudais.
Daug knygų buvo sunaikinta.“
Kaip pereita nuo kortelių
prie kompiuterinio katalogo?
„Procesas buvo ganėtinai
greitas, gal net greitesnis negu
kai kuriuose Vakarų šalių universitetuose. Jie turėjo laiko apie tai
diskutuoti, keisti sistemas, o mes
įsigijome jau gerokai patobulintus, universitetų bibliotekų veiklai pritaikytus produktus.“
Pagal dydį KTU biblioteka
yra...
„...antra tarp Lietuvos akademinių bibliotekų. Po Vilniaus
universiteto. Tarp visų bibliotekų
penkta – po Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Lietuvos
mokslų akademijos bibliotekos,
11,7 %, docentai – 27 %, mokslo
darbuotojai – 20,4 %, doktorantai
– 25,8 %.
Absoliuti dauguma aukštųjų mokyklų dėstytojų ir studentų
gerai vertina bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kompetenciją, bibliotekoje teikiamų paslaugų
kokybę, aptarnavimą ir norą padėti. Kaip populiariausią būdą gauti
visateksčius dokumentus tyrėjai
įvardijo universalias paieškos sistemas (81,5 %) ir prenumeruojamas duomenų bazes (75,3 %).
Be to, Bibliotekos tinklapyje
siūloma paslauga „Klausk bibliotekininko“, skaitytojai atsiunčia
nemažai klausimų. Dažniausi –
kaip prisijungti iš namų prie duomenų bazės, kaip pratęsti knygos
užsakymo laiką ir pan. Džiugu,
kad negauname priekaištų dėl
darbo laiko, paslaugų kokybės,
nekultūringumo.“
Ričardo Šaknio nuotr.
Kokiais leidiniais dabar pildote bibliotekos fondus?
„Perkame studijų programoms
ir mokslo darbams reikalingus leidinius ir e. išteklius, juos užsako
pedagogai ir mokslininkai. Be tradicinių leidinių, reikia paminėti elektroninius išteklius, turime
beveik visas visatekstes duomenų
bazes, kurias turi kolegos Vakarų
Europoje. Doktorantams, mokslininkams tai yra pagrindinis informacijos šaltinis. Labai džiaugiamės Europos struktūrinių fondų
projektu „eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai“, kuris leidžia prisijungti prie 52 bazių. Šių duomenų
bazių prieigos metinė prenumerata
kainuoja apie 2 mln. litų. Su nerimu laukiame kitų metų liepos, kai
baigsis minėtas projektas.“
2008 m. Kultūros ministerijos premijos laureatė bibliotekos direktorė Genė Duobinienė (sėdi pirma iš kairės) su visų bibliotekos skyrių vedėjomis
Dabar nemažai kalbama,
kad reikia jungti aukštąsias
mokyklas. Gal tas pats pasakytina ir apie KTU padalinių bibliotekas?
„Patogiau dirbti ir efektyviau išnaudojamas potencialas,
kai biblioteka yra vienoje vietoje
– patogiau tiek skaitytojams, tiek
darbuotojams. Šiuo metu skaitytojus aptarnauja per 50 proc. visų bibliotekos darbuotojų. Esant
kitokiai bibliotekos struktūrai, šie
darbuotojai galėtų sėkmingai įsilieti į projektinę ir kitą veiklą. Jau
laikas pradėti planuoti naujos modernios bibliotekos statybą“.
O kas šiuo metu spendžia,
kurios knygos vertingos, o kurių likimas – keliauti į makulatūrą?
„Tai turėtų pasakyti mokslo
žmonės. Tačiau mūsų knygotyrininkai sako, kad tarybinio laikotarpio leidinių liekamoji vertė
dar nėra aptarta, ką jau kalbėti
apie vertinimą. Tad mes laikomės
nuostatos, kad tokių knygų liktų
bent po vieną egzempliorių.“
Ar negaila, kad knygininko
ir bibliotekininko vaidmuo visuomenėje yra sumenkęs?
„Bibliotekininko
vaidmuo
šiandien pasikeitė. Didelę savo
darbo laiko dalį bibliotekininkas
šiandien skiria spausdintai informacijai perkelti į elektroninę erdvę. Tarkim, dabar visi naudojasi „Google“ paslaugomis. Tačiau
„Google“ randa tik tuos tekstus ir
dokumentus, kuriuos leidėjai, bibliotekininkai ir kitų sričių specialistai yra įkėlę į atitinkamas sistemas ir serverius. Taigi šiandien
bibliotekininkas tapo anonimiškesnis, tačiau nemažiau svarbus.“
Kokias sritis laikote savo
arkliuku?
„Mano prioritetinė sritis – bibliotekų vadyba ir bibliotekų
kompiuterizavimas. Buvau viena iš penkių autorių, kurie parengė LIBIS („Lietuvos integrali bibliotekų informacijos sistema“)
projektą, vėliau parengtas ir realizuotas Lietuvos akademinių bibliotekų tinklo projektas (LABT),
užtikrinta prieiga prie elektroninių išteklių.“
Kiek knygų jūsų namų lentynose?
„Nedaug, nes nuolat darau reviziją. (juokiasi – aut.) Kažkada
buvau surinkusi „Siluetų“ seriją,
tačiau vėliau iš naujo paskaitinėjusi supratau, kad jose jau neberandu nieko naujo, trūksta naujos
informacijos apie tuos pačius įvykius, reiškinius, žmones. Taigi,
skaitydamas šias knygas jau susidarai nepilną asmenybės ar reiškinio vaizdą.“
Kokia paskutinė perskaityta knyga?
„Šią vasarą su malonumu perskaičiau Stiego Larssono Milenium trilogiją „Mergina su drakono tatuiruote“, “ Mergina, kuri
užkliudė širšių lizdą“ ir „Mergina,
kuri žaidė su ugnimi“. Puiki knyga! Dabar kažkaip pagalvojau,
kad atėjo laikas Parulskiui...“
Ką palinkėtumėte ištikimiesiems ir ne visai ištikimiems bibliotekų lankytojams?
„Linkiu aktyvumo įvairiose
gyvenimo srityse, o ypač – knygų
pasaulyje.“
Dėkojame už pokalbį.
Kalbėjosi Giedrius Židonis
U N I V E R S I T E T AS IR VISUOMENĖ
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
5
Mokslo ir meno vienovė šiuolaikinėje tekstilėje
Prof. Salvinija Petrulytė
Tekstilės technologijos katedra
Šiandieninė tekstilė jungia
mokslą, menus ir technologijas.
Tekstilės funkcijos neįtikimos:
tekstilės gaminiai gali padėti
sveikatai, taip pat komunikuoti, apsaugoti, perspėti ar tiesiog
palinksminti. Paprastai tekstilės
dizaineris iš anksto žino, kokios
formos, pavidalo, savybių tekstilės medžiaga bus pagaminta, kiek
laiko dėvint ji nepraras savybių.
Bet mūsų amžiaus tekstilės medžiagos geba daugiau – jos gali
keistis. Tai iššūkis tokių medžiagų kūrėjams. Reaguojanti į aplinką ir besikeičianti, t. y. labai dinamiška tekstilė iškelia naujų
klausimų mokslininkams ir menininkams, skatina naujai suvokti
medžiagos galimybes, žmogaus ir
aplinkos santykį.
Lapkričio 25 d. KTU Dizaino
ir technologijų fakulteto Tekstilės technologijos katedroje vyko
tarpuniversitetinė konferencija
„Mokslo ir meno vienovė šiuolaikiniuose tekstilės tyrimuose“.
Idėja rengti tokią konferenciją
brendo jau keletą metų.
Konferencijoje dalyvavo Vilniaus dailės akademijos Tekstilės
katedra, taip pat Kostiumo dizaino katedra ir mūsų universiteto
Tekstilės technologijos katedra.
Pranešimus skaitė ir magistrantai,
ir dėstytojai.
KTU Tekstilės katedros vedėGitanos Laureckienės nuotr.
KTU Tekstilės technologijos katedros prof. Salvinija Petrulytė
konferencijos dalyviams rodė kilpinį audinį iš dilgėlių
jas prof. R. Milašius pasveikino
konferencijos dalyvius ir išreiškė viltį, kad ši konferencija bus
tęstinė. Vilniaus dailės akademijos prorektorė Eglė Ganda Bogdanienė pasidžiaugė tokiu gausiu
pranešėjų, klausytojų būriu ir ne
vienus metus brandintos idėjos
įsikūnijimu.
Pranešimą „Meninė tekstilė
VDA Vilniaus fakulteto Tekstilės
katedros studentų darbuose“ perskaitė VDA Tekstilės katedros vedėja lektorė meno licenciatė Laura
Pavilonytė. Klausytojai susipažino su magistrantų baigiamaisiais
darbais, jų sukūrimo idėjomis, realizavimo sprendimais, meninės
išraiškos priemonių paieška.
Pranešimą apie XXI a. medžiagas ir išmaniąją tekstilę skaitė šių eilučių autorė. Išmanioji
tekstilė – tai iš esmės naujos medžiagos ir produktai, kurie tiesiog
stulbinamai gali pakeisti žmogaus gyvenimą. Tokie produktai
domina ir patraukia, nes peržengia tradicines tekstilės supratimo
ir panaudojimo galimybes.
Apie dizaino ir technikos
simbiozę mezgime kalbėjo KTU
Tekstilės technologijos katedros
doc. Daiva Mikučionienė. Konferencijos dalyviai turėjo progą
ne tik susipažinti su naujausiomis
megztų medžiagų gamybos technologijomis, bet ir pamatyti moderniomis mezgimo mašinomis
numegztus gaminius.
Įspūdžiais iš rugsėjo 22–29
d. vykusios 16-osios tarptautinės
tekstilės įrenginių parodos ITMA
Medicinos technologijų
parodoje
Lapkričio 16–18 d. Diuseldorfe (Vokietija) vyko kasmetinė medicinos technologijų paroda
„Compamed 2011“. Parodoje dalyvavo ir pristatė savo idėjas bei
produktus medicinos technologijų gamintojams apie 500 dalyvių
iš 30 pasaulio šalių, tarp jų ir asociacijos „Santakos“ slėnis 8 Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU)
ir Kauno technologijos universitetų (KTU) mokslininkų grupė.
LSMU mokslininkai doc. Laimonas Šiupšinskas ir doktorantė
Viktorija Repšaitė iš Kineziologijos ir sporto medicinos katedros
pristatė Kompleksinę fizinės sveikatos vertinimo sistemą, skirtą asmens fizinės būklės, fizinio pajėgumo ir fizinio aktyvumo duomenims rinkti, saugoti ir analizuoti.
Tos pačios katedros mokslininkai
prof. Jonas Poderys ir dr. Eurelija
Venskaitytė pateikė fiziniologines,
medicinines, psichologines nuovargio vertinimo metodikas, taikomas sportininkams. KTU mokslininkai pristatė daug įdomių medicinai skirtų technologijų. Prof.
Algimantas Bubulis (Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras) pristatė ultragarsinį
prietaisą kraujagyslių blokadoms
ir trombams šalinti. Dr. Aurelijus
Domeika (Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centras) į parodą atvežė nepusiausvirą irklavimo simuliatorių, kurį
noriai bandė ir juo domėjosi parodos lankytojai. Doktorantė Neringa Dubauskienė ir studentas
Giedrius Gelžinis (KTU) parodos
lankytojams demonstravo „išmaniąją“ infuzinių pompų sistemą,
kuri sujungta į bendrą kompiuterinę sistemą leidžia vienu metu nuotoliniu būdu stebėti ir monitoruoti
keleto pacientų infuzines sistemas
bei kaupti reikalingą informaciją.
Tuo pačiu metu kaip ir paroda „Compamed 2011“ vyko ir didžiausia pasaulyje medicinos paroda „Medica 2011“, kurią aplankė apie 140 000 žmonių, o savo
produkciją eksponavo ir supažindino su idėjomis apie 4500 parodos dalyvių iš 110 pasaulio šalių.
Šiek tiek daugiau kaip pusė parodos dalyvių buvo iš Europos (55
proc.), kiti dalyviai – iš kitų regionų (45 proc.).
„S. a.“ inf.
Asociacijos „Santakos“ slėnis mokslininkų grupė (iš kairės): doc. L. Šiupšinskas, V. Repšaitė, dr.
E. Venskaitytė, prof. J. Poderys, dr. A. Domeika, prof. A. Bubulis, dokt. N. Dubauskienė, G. Gelžinis
Gitanos Laureckienės nuotr.
Į konferenciją susirinko didelis būrys tekstilės specialistų
Barselonoje (Ispanijoje) pasidalijo taip pat mūsų katedros doc.
Audronė Ragaišienė, apie lietuviškų juostų ornamentiką papasakojo doc. Eglė Kumpikaitė.
Įdomius ir meniškus baigiamuosius magistro darbus pristatė
Vilniaus dailės akademijos magistrantai: K. Bakas – „Dialogas.
Žmogus ir gamta“, M. Televičius
– „Tekstilė kaip meno terapija“,
R. Kilaitytė – „Aktyvizmas šiuolaikiniame mene. Pasipriešinimas
vartotojiškai kultūrai“, J. Gražytė
– „Biomenas: žmogaus galimybių
ribos“. Meno aspirantė Austė Jurgelionytė (vad. prof. Eglė Ganda
Bogdanienė) pristatė pranešimą
„Eksperimentinė tekstilinė animacija: judesio tekstilė“.
KTU Tekstilės technologijos katedros magistrantės Lina
Kiviliūtė, Vaida Laukytė, Greta
Ravinienė, Jolita Rusinavičiūtė
ir Martyna Skripkiūnaitė padarė
įdomius pranešimus iš savo baigiamųjų darbų, papasakojo apie
kilpinių audinių gamybą moderniausiais audimo įrenginiais ir
tokių audinių asortimentą, naujų
rūšių siūlų gamybos būdus ir šių
siūlų panaudojimo galimybes,
mišriapluoščių – šunų ir avių –
vilnos verpalų gamybą.
Konferencija baigėsi tolesnio bendradarbiavimo tarp KTU
Tekstilės technologijos katedros
ir VDA Tekstilės katedros bei
Kostiumo dizaino katedros aptarimu.
Asmeninė
iniciatyva skatina
bendradarbiavimą
Asmeninio albumo nuotr.
Doc. Juozas Gudzinskas su švedų studentais praėjusių metų
gruodį Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje
Gruodžio 5 d. Rektorate įteikta padėka KTU Mechanikos ir
mechatronikos fakulteto Šilumos ir atomo energetikos katedros doc. Juozui Gudzinskui už
bendradarbiavimą su Švedijos
Skövdės universitetu.
Prieš trejus metus į KTU atvykę 6 švedų studentai su tuometiniu Skövdės universiteto prorektoriumi užmezgė draugiškus
ryšius su Šilumos ir atomo energetikos katedra. Nuo to laiko kasmet dviejų trijų savaičių praktikai
atvyksta keletas Skövdės universiteto studentų. Kaip teigė pagrindinis šių studentų kuratorius mūsų
Universitete doc. J.Gudzinskas,
tokių praktikų tikslas yra susipažinti su kitos šalies energetine baze, jos valdymo kultūra.
Praėjusiais metais praktikos
tema buvo energijos gamyba. Docento iniciatyva švedų studen-
tai lankėsi Ignalinos atominėje
elektrinėje, susipažino su Kauno „Akropolio“ energetiniu ūkiu,
kuris, pasak doc. J. Gudzinsko,
yra iš tiesų nemenkas.
Šiemet KTU viešėjo 4
Skövdės universiteto studentai,
kurie domėjosi energijos taupymo galimybėmis pramonės įmonėse. Lankytasi įmonėse „Kraft
Foods Lietuva“ ir „Volfas Engelman“. Studentai susidomėję ir susižavėję įvertino šių įmonių energetinius ūkius.
Laisvu laiku po praktikos studentams buvo organizuotos pažintinės kultūrinės ekskursijos po
žymias Lietuvos ir Kauno vietas.
Prieš praktikas studentai išklausydavo trumpas doc. J. Gudzinsko paskaitas, ką pamatys, ką analizuos įmonėse, numatydavo užduotis.
„S. a.“ inf.
6
S T U D E N T Ų E RD V Ė
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
Jau artinasi gražiausia
metų šventė
Pamažu nyksta senosios Kalėdų tradicijos, jas keičia naujos. Štai, vis mažiau siunčiame ranka rašytų asmeninių atvirukų
draugams, brangiems ir artimiems žmonėms. Dažniau renkamės trumpąsias žinutes arba elektroninius, virtualius laiškus.
Vis dėlto Kalėdos ir mažiems, ir dideliems yra gerumo, dovanojimo, stebinimo šventė.
„Studijų aidai“ klausė studentų, kaip jie rengiasi pradžiuginti savo artimuosius per Kalėdas.
Monika Simaškaitė, Tarptautinių studijų centras:
„Šis klausimas kirba kiekvienais metais šventiniu laikotarpiu.
Svarbiausia nustebinti taip, kad
patenkintum bent minimalius poreikius ar pomėgius. Visada stengiuosi dovanoti kažką šilto ir
mielo, savo rankų darbo gaminių.
Taip pat svarbu yra ne tik materialūs daiktai, bet ir kažkas dvasingo. Pernai dovanojau bilietus
į teatrą, šiemet planuoju bilietus
į šeimos mėgstamo dainininko
autorinį koncertą. Aš manau, kad
šeimoje vis dėlto svarbiausia yra
būti kartu, o jeigu dar gera muzika – tai iš viso TOBULA! Svarbiausia yra maži stebuklai, kuriuos galime suteikti savo šeimynai šventiniu laikotarpiu.“
Ignas Gaižauskas, Dizaino
ir technologijų fakultetas:
„Artimuosius šiais metais nustebinsiu savo dėmesiu ir jiems
skirsiu stebuklingai daug laiko.
Šiais metais ypač daug laiko skyriau mokslams ir darbams, tad patys artimiausi žmonės labai retai
mane matė ir sulaukė mano dėmesio. Beje, jau trečius metus iš
eilės bus kuriamas kalėdinis vaizdo sveikinimas artimiems žmonėms, draugams ir pažįstamiems.
O išrinktųjų laukia mažos, bet
ir dar su dovanomis. Šeima jau
senai laukia savo studentės. Dar
bandysiu visiems parodyti savo
naujus kulinarinius sugebėjimus,
nes patobulėjau šioje srityje per
ketverius metus ir moku pagaminti ne tik sumuštinį.“
Greta Kasperavičiūtė, Ekonomikos ir vadybos fakultetas:
„Kalėdos man asocijuojasi su gerumu, šiluma ir dėmesingumu. Todėl kaip ir per kiekvienas
šventes svarbiausia yra
šeima ir buvimas kartu,
juk šis laikas pats smagiausias! Kartais sudėtinga dėl įvairių amžiaus
žmogeliukų šeimoje visiems kartu kažką nuveikti, todėl per šias Kalėdas
bandysiu atnešti kažką
ypatingo, kas patiktų visiems, ir būtų smagios bei
šiltos šventės kartu, tačiau
ne prie pilno maistu nukrauto stalo.
Na, ir šiemet, kaip ir
kasmet, pabandysiu būti
gera ir padėsiu mamai parengti šventinį stalą, kol
lauksime likusios šeimos,
besirenkančios į šiltus naRičardo Šaknio nuotr.
mus.“
Justinas Staugaitis,
Kalėdų pasaka visus užburia (pernai
metais Kalėdoms taip pasipuošė Ekono- Elektros ir valdymo inmikos ir vadybos fakultetas)
žinerijos fakultetas:
„Prieš Kalėdas plamielos staigmenėlės.“
nuoju artimiausiems savo giminaičiams, kurie gyvena užsienyEdita Unskinaitė, Ekonomi- je, parašyti laiškus ir įdėti į laišką
kos ir vadybos fakultetas:
simbolinę dovanėlę. O namiš„Šiais metais visus nustebin- kiams, manau, didžiausia staisiu, nes grįšiu namo į Klaipėdą gmena bus, kai juos aplankysiu.“
Užsienyje įvertinta KTU
mokslininkų tyrimo idėja
2011 m. lapkričio mėnesio Physical Review E numeryje
(tai yra prestižinis Amerikos fizikų draugijos tarpdisciplininis
mokslinis žurnalas) buvo išspausdintas Kauno technologijos
universiteto Matematinės sistemotyros katedros mokslininkų
Loretos Saunorienės ir Minvydo Ragulskio straipsnis „Secure
steganographic communication algorithm based on self-organizing patterns”, kuris sulaukė tarptautinės mokslo bendruomenės dėmesio.
Tarptautinis apžvalginis žurnalas Physics – Spotlighting Exceptional Research (http://physics.aps.org) kas mėnesį pristato
kelių įdomiausių ir reikšmingiausių Amerikos fizikų draugijos
žurnaluose (Physical Review Letters, Reviews of Modern Physics,
Physical Review A - E) publikuotų straipsnių aprašymus. Išvardyti
žurnalai – tiek pagal savo Impact
faktorius, tiek pagal svarbą ir įtaką mokslo bendruomenei, yra
centriniai fizikos srityje bendrąja prasme. Žurnalo Physics lapkričio mėnesio FOCUS skiltyje
(4, 96) buvo publikuota apžvalga
„Hiding Secrets in Spontaneous
Patterns“. Apžvalgoje populiariai supažindinama su pagrindine
L. Saunorienės ir M. Ragulskio
mokslinio tyrimo idėja, pateikiamos tos srities specialistų nuomonės bei vertinimai, pačių autorių
komentarai.
Naujas algoritmas
L. Saunorienės ir M. Ragulskio straipsnyje pasiūlytas nau-
jas steganografinis algoritmas,
skirtas saugiam slaptų pranešimų perdavimui bei priėmimui
elektroninėje erdvėje, informaciją užkoduojant savaime besiformuojančiuose raštuose (angl.
self-organizing patterns). Steganografijos mokslo esmė yra
įslaptinti duomenų perdavimą
taip, kad apie patį perdavimo
procesą žinotų tik siuntėjas ir gavėjas. Taigi, kriptografija saugo
pranešimo turinį, steganografija
saugo ir bendraujančiąsias puses. Paslėpti tam tikrą informaciją skaitmeniniame vaizde nesunku – reikia tik nežymiai pakeisti
keleto perduodamo vaizdo reikiamų pikselių reikšmes. Tokio
nedidelio pokyčio žmogaus akis
tiesiog neužfiksuoja, tačiau, pasitelkus tam tikrus steganalizės
metodus, patį slėpimo faktą dažniausiai galima aptikti. Šio trūkumo neturi L. Saunorienės ir M.
Ragulskio pateiktas naujas algoritmas, pagrįstas kompiuteriniu
savaime besiformuojančių raštų
generavimu.
L.Saunorienės ir M. Raguls-
kio pateiktame algoritme savaime besiformuojantys raštai generuojami pagal žinomą „aukosgrobuonies“ matematinį modelį
su kryžmine difuzija. Slaptos informacijos siuntėjas perduodamų duomenų taškinį vaizdą patalpina atsitiktiniame vaizde, atitinkančiame pradines sąlygas, ir
po tam tikro iteracijų skaičiaus
gauna savaime besiformuojantį
raštą, kurio vaizdas yra siunčiamas gavėjui. Tokiame vaizde,
neturint raktinių algoritmo parametrų, slaptus duomenis aptikti neįmanoma (pakeitimai netgi
pradiniame atsitiktiniame vaizde atliekami žemiau triukšmo
lygio). Siekdamas atkoduoti paslėptą informaciją, gavėjas turi
susigeneruoti tas pačias atsitiktines pradines sąlygas be slaptos
informacijos ir, pasinaudodamas
tuo pačiu algoritmu, turi sugeneruoti savaime besiformuojančių
raštų vaizdą. Stebint plika akimi
gautasis ir savarankiškai sugeneruotas vaizdai niekuo nesiskirs –
paslėpta informacija išryškės tik
apskaičiavus bei išryškinus gauto ir sugeneruoto vaizdų skirtumą. Tačiau skirtumai yra „išplaunami“ taškinio skeletinio slapto
vaizdo aplinkoje, o slaptojo rašto formavimąsi lemia Turingo
nestabilumu pagrįsti netiesiniai
fizikinai procesai. Tai padaro šį
steganografijos algoritmą atsparų steganalizės detekcijai.
„S. a.“ inf.
Studentai – už
akademinį
sąžiningumą
KTU Studentų
atstovybė (SA) šiemet užsibrėžė tikslą skatinti sąžiningumą. Tai, anot jų,
bus tikrai ne kova,
greičiau – dialogas, kodėl, kam ir
kaip tai reikalinga.
„Gal geriau tegul studentas gauna
žemesnį įvertinimą
ir gyvenime susivokia, kuri sritis
jam sekasi geriau,
kuri – prasčiau.
Taip jis greičiau
ras savo gyvenimo
džiaugsmą, – teigė Studentų atstovybės akademinių
reikalų koordinatorė Greta Kasperavičiūtė. – Juk kai
tai randi, lengviau
suformuluoti viso
gyvenimo tikslą,
tuomet gali nesiPlakatas, apeliuojantis į studentų sąžinę
kankinti eidamas
kitų nubrėžtais puikaus gyveni- rantai, kurie pagelbės prižiūrint
mo stereotipais“.
tvarką.
Praėjusiais metais Studentų
Skatinant sąžiningumą šieatstovybės nariai ėjo prižiūrėti met planuojama pagaminti ženkitų studentų per atsiskaitymus. kliukus, kuriuos SA nariai dalys
Šiemet to atsisakyta. „Nedarome studentams ir nešios patys rodytokios akcijos, nes mes neturime dami, jog yra sąžiningi.
teisės ir garantijų, jog patys StuBe to, jau pagaminti ir interdentų atstovybės nariai yra sąži- neto svetainėse įdėti arba fakulningi ir kompetentingi būti šio- tetuose iškabinti plakatai, kurie
je barikados pusėje,“ – pabrėžė kviečia atkreipti dėmesį į nusiGreta.
rašinėjimą ir kitus nesąžiningus
Jos nuomone, geriau, kai per veiksmus.
atsiskaitymus užtikrinama, jog
bus pakviesti dėstytojai, doktoSA inf. ir nuotr.
Rašinių
konkursas
Spalį ir lapkritį Tarptautinių ryšių skyrius rengė rašinių konkursą
„ERASMUS studijos – mano gyvenimo įvykis!“ Konkurse galėjo
dalyvauti visi buvę ir dabartiniai
pagal ERASMUS mainų programą studijavę KTU studentai.
Konkursui buvo atsiųsta 10 rašinių, iš kurių, talkinant KTU Viešųjų ryšių skyriaus darbuotojams,
buvo atrinkti 4 geriausieji. Jų autoriai bus apdovanoti prizais.
Prizai skirti KTU absolventui
Regimantui Puidai (Humanitarinių mokslų fakultetas), Tautvydui
Jančiui (Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas), Simonai Puskunigytei (Humanitarinių mokslų
fakultetas) ir Jurgitai Paulauskaitei (Ekonomikos ir vadybos fakultetas).
Visi rašiniai buvo įdomūs ir
labai nuoširdūs, o juose perteikta
patirtis – nepakartojama. Pagrindiniai rašinių atrankos kriterijai –
gebėjimas įdomiai perteikti patirtį ir rašinio kalbos sklandumas.
Panašius konkursus planuojame rengti ir ateityje, nes ERASMUS studijos – tai tikras gyvenimo įvykis! „Studijų aidų“
skaitytojams pristatysime visus
geriausiai įvertintus rašinius. Šįkart – įspūdžiai iš Portugalijos.
Nukelta į 8 p.
Aistė Seredžiūtė ir Monika Liepinytė pagal ERASMUS mainų
programą studijuoja Turku universitete Suomijoje
S P O RTAS IR KULTŪRA
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
Aukšti KTU gimnasčių
rezultatai
Lapkričio 26 d. Aleksandro
Stulginskio universitete vykusiose Lietuvos Respublikos aerobinės gimnastikos taurės varžybose
mūsų Universiteto sportininkės
iškovojo 2 Lietuvos Respublikos
aerobinės gimnastikos taures ir
bronzos medalius.
Moterų trejeto rungtyje KTU
komandai atstovavo du merginų trejetai, tačiau didžiausia sėkmė nusišypsojo Ernestai Rilaitei
(Fundamentaliųjų mokslų fakultetas), Gretai Stelmokaitei ir Neringai Sadauskaitei (Ekonomikos
ir vadybos fakultetas). Merginos
po sunkios kovos iškovojo Lietuvos Respublikos aerobinės gim-
Kūno kultūros ir sporto centro archyvo nuotr.
Šauniai pasirodžiusi KTU komanda su trenere
KVIEČIA
Pas mus ir kitur
nastikos taurę.
Antras KTU merginų trejetas:
Karolina Trakšelytė (Cheminės
technologijos fakultetas), Rasa
Radzevičiūtė (Socialinių mokslų
fakultetas) ir Neringa Bernotaitė
(Elektros ir valdymo inžinerijos
fakultetas) iškovojo bronzos medalius.
Grupinio pratimo rungtyje
Aušra Bacvinkaitė (Statybos ir
architektūros fakultetas), Monika
Kauneckaitė, Greta Stelmokaitė, Neringa Sadauskaitė, Monika
Duobinytė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas) ir Ernesta Rilaitė
(Fundamentaliųjų mokslų fakultetas) taip pat iškovojo Lietuvos
Respublikos aerobinės gimnastikos taurę.
Varžybose dalyvavo per 200
aerobinės gimnastikos atstovų,
mūsų Universitetui atstovavo 10
sportininkių, kurios dalyvavo
merginų vienetų, trejetų ir grupinių pratimų rungtyse. Universiteto komandą treniruoja doc. Irina
Klizienė.
Parengė Kūno kultūros ir
sporto centro vyresn.
administratorė Aušra Baužytė
Aerobika įtraukė studentes
Lapkričio 30 d. KTU Kūno
kultūros ir sporto centro Kūno
kultūros katedros iniciatyva pirmą kartą suorganizuotos moterų
ypač mėgstamų sporto šakų (aerobikos, laipybos, latino dance,
pilateso ir kitų) masinės treniruotės studentėms.
Pasak katedros vedėjos, KTU
aerobikos rinktinės trenerės doc.
Irinos Klizienės, šiuo renginiu
siekta populiarinti bendrąją aerobiką, suteikti galimybę mūsų
Universiteto studentėms nemokamai rinktis populiarias ir mėgstamas fizinio aktyvumo formas, pasinaudoti kvalifikuotų specialisčių pagalba. Be to, buvo galima
išbandyti įvairaus sunkumo, aktyvumo, tempo užsiėmimus ir rasti
tinkamiausią bei maloniausią.
„Kadangi viešos treniruotės
vyko dieną, susirinko nemažas
būrys studenčių, norinčių pajudėti su treneriais grojant linksmai, gerai muzikai, – teigė doc.
I.Klizienė. – Tikrai nesitikėjome
tokio susidomėjimo. Visuose užsiėmimuose netrūko norinčiųjų.“
Paklausta, kas motyvuoja
treneres rengti masines treniruotes, mūsų Universiteto aerobikos
rinktinės trenerė atsakė, kad labiausiai – noras užkrėsti fiziniu
aktyvumu jaunus žmones, kurie
šiuo metu nemažai laiko praleidžia prie kompiuterių, taip pat
noras skiepyti jiems sveikos gyvensenos pagrindus.
„S. a.“ inf.
Ričardo Šaknio nuotr.
„Aerobikos manija“ susidomėjo nemažai KTU studenčių
Čempionate iškovoti
4 medaliai
Gruodžio pirmą savaitgalį Vilniuje vyko Lietuvos universitetų
studentų sambo imtynių čempionatas. Mūsų Universitetui atstovavo 8 sportininkai. Sidabro medalius iškovojo: Mechanikos ir
mechatronikos fakulteto ketvirtakursis Egidijus Černiauskas (svo-
rio kategorija 62 kg), Ekonomikos
ir vadybos fakulteto antrakursis
Benas Lukas (svorio kategorija
68 kg) ir Cheminės technologijos fakulteto studentas Martynas
Straukas (svorio kategorija 100
kg). Vienintelį bronzos medalį iškovojo Cheminės technologijos
fakulteto magistrantas Germanas
Konkovas (svorio kategorija 74
kg). Sportininkus treniruoja Kūno
kultūros katedros doc. Linas Obcarskas.
Parengė Kūno kultūros ir
sporto centro vyresn.
administratorė Aušra Baužytė
KTU eglučių įžiebimas
Gruodžio 10 d. 16 val. bus
įžiebtos Vienybės aikštėje ir
Laisvės al. / S.Daukanto g. sankirtoje pastatytos eglutės.
Šiais metais šias eglutes puošia Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai. „Fontano
vietoje stovinčią eglutę papuošime iš senų segtuvų, kurių daug
liko nuo studentų kursinių darbų,
pagamintais žaisliukais, – pasakojo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentas Kornelijus
Juodis. – Jų surinkome net 4 tūkst.
Žaisliukus mums padėjo paruošti
Vilkijos globos vaikų namų auklėtiniai, be to, prie žaisliukų gamybos prisidėjo ir krepšininkas Linas
Kleiza su Kauno apskrities vaikų
globos namų auklėtiniais.“
7
Vienybės aikštės eglės papuošimas irgi bus intriguojantis. Studentai nusprendė eglutę pavadinti
„Atvirkščiai“. Tradiciškai kalėdinės dovanos sudedamos po egle,
tačiau šį kartą dovanos virs eglės
dekoracijomis. Žaisliukai užims
dovanų vietą – po egle.
„S. a.“ inf.
Gruodžio 9 d. 10 val. KTU Panevėžio instituto Technologijų
fakultete (S. Daukanto g. 12, 203 aud.) vyks studentų mokslo konferencija „Technologijos mokslai šiandien ir rytoj – 2011“.
Gruodžio 13 d. 18 val. KTU Informatikos fakultete (Studentų
g. 50, 207 aud.) vyks vieša paskaita visuomenei „Miglotoji inžinerija“.
Gruodžio 15 d. 15 val. KTU Europos institute (Kęstučio g. 8,
208 aud.) vyks tęstinis mokslinis seminaras „Lietuvio keliai Europos
Sąjungos raidoje“.
Gruodžio 16 d. 19 val. laisvalaikio ir pramogų centre „Oazė“
(Baltų pr. 16) vyks „Vadybos Kalėdos“.
Gruodžio 16 d. 16 val. KTU III rūmuose (Laisvės al. 13) rengiama veteranų klubo „Emeritus“ kalėdinė vakaronė.
Gruodžio 16 d. 9 val. KTU Statybos rūmuose (Studentų g. 48,
334 aud.) vyks „Schneider Electric“ forumas 2011.
Daugiau apie KTU renginius –
www.ktu.lt → Renginiai ir įvykiai → Kas? Kur? Kada?
LAISVALAIKIS
Kauno šlaistūnas
rekomenduoja
Gruodžio 8 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks akustinis dainuojamąją poeziją mėgstančių Andriaus
Zalieskos ir Ovidijaus Jucio autorinių dainų koncertas.
Gruodžio 8 d. 18 val. galerijoje „Aukso pjūvis“ (Verslo lyderių
centras (BLC), K. Donelaičio g. 62/ V. Putvinskio g. 53) vyks kauniečių dailininkų Mikalojaus Šalkausko ir Alfonso Vilpišausko tapybos parodos iš ciklo „Duetai“ atidarymas.
Gruodžio 8 d. 19 val. koncertų ciklas „Palėpės muzika“ kviečia
į Alinos Orlovos koncertą muzikos lofte „Gargaras“ (Raudondvario
pl. 101).
Gruodžio 9 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje (L. Sapiegos g. 5) vyks koncertas Kauno styginių kvarteto 30-mečiui paminėti.
Gruodžio 14 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centro etninės
veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) vyks advento vakaras ,,Tu kiškeli, leliumoj“. Įėjimas nemokamas.
Gruodžio 14 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) vyks senovinių gitarų muzikos vakaras. Dalyvaus Valdemaras Mikuckis, Julius Brazaitis, Agnius Rušys, Linas Pečiūra,
Evaldas Dabašinskas.
Gruodžio 15 d. 16 val. Kauno įgulos karininkų ramovėje (A.
Mickevičiaus g. 19) vyks advento vakaras „Sakalėli sierasai“. Įėjimas nemokamas.
Gruodžio 15 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18) vyks vakaras ,,Dainuokim!“: advento Kalėdų dainos ir giesmės. Ves Vita Braziulienė. Įėjimas nemokamas.
Gruodžio 16 d. 17 val. Kauno fotografijos galerijoje (Rotušės
a.1/Vilniaus g.2) vyks koncertas „Tavo vardas pražūties nebijo...“,
skirtas prieš 5 metus Anapilin išėjusiam muzikantui, operatoriui ir
fotografui Alfonsui Paurazui. Įėjimas nemokamas.
Gruodžio 18 d. 9.30 val. prie Kauno pilies Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija ir Kauno regiono turizmo informacijos centras miesto
gyventojus ir svečius kviečia į kalėdinį „Kauno pėsčiųjų žygį“.
Gruodžio 20 d. 18 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio
g. 56) vyks Kauno fortepijoninio trio koncertas „Metas dovanoti...“.
Gruodžio 20 d. 18 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18) vyks advento giesmių, dainų, poezijos vakaras „Rasokite
dangūs“. Dalyvaus vokalinė grupė „Židinys“. Įėjimas nemokamas.
Gruodžio 21 d. 18 val. galerijoje „Meno parkas“ (Rotušės a.
27) bus atidaryta tekstilės menininkės Zinaidos Dargienės jubiliejinė kūrybos paroda „Sapnų pagimdyti – aborigenai“.
Daugiau informacijos apie renginius Kaune ieškokite šiais
adresais: kaunas.lt (Švietimas ir kultūra → Kultūros renginiai),
kamane.lt, kaunozinios.lt, kaunoaleja.lt, Facebook tinkle „Kas
vyksta Kaune?“ ir kitur.
N A UJOS KNYGOS
KTU leidykla „Technologija“
lapkričio 21-gruodžio 2 d. išleido:
1. „Biurokratija demokratinėje visuomenėje“. Vadovėlis. Ats. redaktorius Alvydas Raipa.
2. Alvydas Dosinas, Mindaugas Vaitkūnas „Analoginiai signalai ir
įtaisai. Laboratoriniai darbai. Mokomoji knyga.
3. Regina Misevičienė, Germanas Budnikas, Kristina Šutienė, Agnė
Paulauskaitė-Tarasevičienė „Inovatyviosios informacinės technologijos“. Mokomoji knyga.
4. „Statyba ir architektūra“. Studentų konferencijos medžiaga. Pirmininkas Vitoldas Vaitkevičius
Šiuos ir kitus leidinius galite rasti leidyklos tinklalapyje
leidykla.ktu.lt
8
FO T O A I D A I
2011 m. gruodžio 8 d., Nr. 20 (2195)
Kerinčio grožio šalyje
Atkelta iš 6 p.
Jurgita Paulauskaitė
Ekonomikos ir vadybos
fakultetas
Viskas prasidėjo, kai „Ryanair“ kompanijos lėktuvas palietė
Portugalijos žemę. Pirmieji tikslai – kažkaip nuo Porto oro uosto nusigauti iki kelionės tikslo –
Coimbros miesto, kur turėjau studijuoti ISCAC.
Kadangi buvome dvi gerai
aplinkoje
besiorientuojančios
merginos, viską išsiaiškinome labai greitai ir važiuodamos traukiniu stebėjome dar nematytas
vietas. Aš negalėjau patikėti, kad
TAI vyksta.
Pradžia
Pirmieji nuotykiai prasidėjo
tik išlipus iš traukinio. Kaip vėliau paaiškėjo – ne toje stotyje,
kur reikėjo.
Pasisekė, kad Couchsurfing
dėka prieš išvykdama buvau radusi puikų žmogeliuką, kuris ne tik
apgyvendino keletą dienų pas save, parodė visą Coimbrą, padėjo
rasti gyvenamąją vietą, bet ir liko
šaunus bičiulis iki šios dienos.
Naktinis gyvenimas mus nustebino, nes atvykome iš Kauno,
kur viskas apmiršta po vidurnakčio, į vietą, kur visas gyvenimas
prasideda būtent po vidurnakčio.
Todėl nenuostabu, jog pirmi žodžiai, kuriuos išmokau portugalų kalba, buvo „dois finos por favor“, suprask – „man du alaus“.
Mokslai per daug nekankino,
todėl buvo daug laiko ir galimybių pakeliauti po šią nuostabią šalį ir kiekvieną dieną ją įsimylėti
vis labiau ir labiau. Nuostabusis
Portas su daugybe tiltų, Algarvės
regionas su nuostabaus grožio paplūdimiais, vingiuoti keliai ir visur dunksantys kalnai – tai kerintis grožis.
Teko susipažinti su daugybe
skirtingų žmonių,
kuriems mano paprastas vardas Jurgita buvo ganėtinai sunkus iššūkis,
o ambicingesnieji,
išgirdę pavardę,
dažniausiai
net
nebandydavo su
ja susidoroti.
Ypatumai
Asmeninio albumo nuotr.
Paplūdimių grožis
Per
metus,
praleistus
Portugalijoje, teko
priprasti prie vėlyvų vakarienių,
studentų,
kurie
po gatves vaikšto
atrodydami kaip
„Hario Poterio“
personažai. Taip
yra dėl nuo senų laikų esančių
uniformų tradi-
Asmeninio albumo nuotr.
Jurgita su draugėmis
cijų, kurios turi daugybę taisyklių, pavyzdžiui: negalima vilkėti apsiausto, jeigu neturi švarko,
merginos, vilkėdamos uniformą,
negali naudoti kosmetikos ir aksesuarų. Nešioti tik apsiaustą
galima tik baigus universitetą ir
dar viena – apsiausto negalima
skalbti visus metus, kol studijuoji universitete.
Pasitaikė atvejų, kai dėstytojas pamiršo pranešti apie pasikeitusią egzamino datą ar tiesiog
pamiršo ateiti sutartu laiku. Vėlavimas – visiškai įprastas dalykas
visur ir visiems (kai žmogus sakydavo, jog bus už 30 min., mes
su kitais ERASMUS studentais
juokdavomės ir klausdavome:
„Už normalių, ar už portugališkų?“ ). Bet tai maža kaina, kurią
tenka mokėti už galimybę matyti
daug laimingų veidų.
Man šie metai davė tiek daug
gyvenimiškos patirties, tiek naujų įspūdžių ir naujų pažinčių, kiek
net sapnuose nesapnavau. Drąsiai
galiu teigti, jog kiekvienas, turintis galimybę išvykti nors trumpam kaip ERASMUS studentas,
turėtų nedvejodamas taip ir padaryti, nes tai yra neįkainojama.
Nors prabėgo tik 3 mėnesiai
nuo nuostabiausių mano gyvenime metų pabaigos, jau spėjau apsilankyti Portugalijoje dar kartą ir
jau kuriu planus vėl nuvykti ten
kuo greičiau, o įspūdžiai ir prisiminimai mane persekioja kiekvieną žingsnį ir niekada nepaleidžia.
O viskas prasidėjo, kai „Ryanair“ lėktuvas palietė Portugalijos žemę.
KTU robotai sužavėjo parodos lankytojus
Rūta Povilaitytė
Lapkričio 30 – gruodžio 2 d.
Londono mokslo muziejuje vykusioje parodoje „Robotville“,
(programuotas KTU) ir „Candybot“ (programuotas ir sukurtas
KTU) – pristatė Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto doktorantas Tomas Proscevičius, studentas Benas Linkevičius, Fundamentaliųjų mokslų fakulteto
studentė Rūta Povilaitytė ir doc.
Arūnas Lipnickas.
Daugybės lankytojų sulaukusioje parodoje, kurioje daugiau
negu 20 savo robotų pristatė 12
Europos šalių mokslininkai, dėmesio netrūko ir KTU robotams.
Treneris Juozas mažuosius lankytojus ypač žavėjo savo interaktyvumu: vaikai mėtė robotui kamuolį, sportavo kartodami roboto
demonstruojamus judesius. Darbavosi ir „Candybot“. Renginio
lankytojams jis dalijo lankstinukus. Vaikai stebėjosi, kaip robotas gali staiga sustoti, atverti prie
jo pritvirtintą dėžutę. Drąsiausieji
pasiimdavo renginio lankstinukus
iš pačio roboto.
Parodoje buvo galima išvysti
naminius robotus, ekspresyvius
Tomo Proscevičiaus nuotr.
KTU atstovai su LR ambasadoriumi (iš kairės): Rūta Povilaitytė, Tomas Proscevičius, LR ambasadorius J. E. dr. Oskaras Jusys, Benas Linkevičius, doc. Arūnas Lipnickas
Tomo Proscevičiaus nuotr.
„Candybot“ dalijo parodos
lankstinukus
kuri organizuota bendradarbiaujant su ES Kognityvinių sistemų
ir robotų programa, Europos Komisijos atstovybe Jungtinėje Karalystėje, EUNIC, tarp geriausių
Europos robotų buvo pristatyti
ir Kauno technologijos universiteto sukurti robotai. Šioje tarptautinėje robotų parodoje KTU
mokslininkų sukurtus ir programuotus robotus – trenerį Juozą
Tomo Proscevičiaus nuotr.
Treneris Juozas tapo geriausiu į parodą atvykusių vaikų
draugu
REDAKCIJOS ADRESAS: 109 kab., K. Donelaičio g. 73, 44029 Kaunas; tel./faks. 30 00 77.
Atsisk. sąskaita Nr. 142101 SEB Bankas Kauno filialas. Banko kodas 260101766.
Steigimo liudijimo Nr. 343. Laikraštis platinamas nemokamai. Tiražas 1500 egz.
Paskutinis numeris ir archyvas internete http://www.ktu.lt/lt/periodika
Spausdino UAB „Didmena“. Adresas: Pramonės pr. 14A, 51188 Kaunas.
robotus, robotų spiečius, plaukiančius robotus, tiriančius robotus, robotus humanoidus, besimokančius robotus. Mūsų Universiteto robotai buvo rodomi
sekcijoje „Mind & Body“.
Pirmą renginio dieną parodos
robotai savo galimybes demonstravo dalyvių atstovaujamų šalių
ambasadų atstovams ir kitiems
svarbiems svečiams. Džiugu, kad
lietuvišku robotu džiaugėsi Lietuvos ambasadorius Didžiojoje
Britanijoje ir ambasados darbuotojai. Ateityje buvo sutarta tęsti bendradarbiavimą tarp KTU ir
Lietuvos ambasados Didžiojoje
Britanijoje.
KTU atstovai džiaugėsi galimybę pamatyti kolegų sukurtus
robotus, pasidalyti patirtimi su kitų šalių mokslininkais. Sulaukta
kvietimo į Lenkijoje vyksiančias
robotų varžybas, taip pat bendradarbiavimo siūlymų iš kitų mokslo institucijų užsienyje.
Vyr. redaktorė Inga DUBOVIJIENĖ, el. p. [email protected]
Redaktorius Giedrius ŽIDONIS, el. p. [email protected]
Redaktorė Miglė PLYTNINKAITĖ, el. p. miglė.plytninkaitė@ktu.lt
Maketavo Aurelija DRUŽINIENĖ, el. p. [email protected]
Užs. Nr. 2124