saqarTvelo ekonomikuri ganviTarebis modelis ZiebaSi
Transkript
12 Tbilisis universiteti lado papavas leqciebis cikli saqarTvelo ekonomikuri ganviTarebis modelis ZiebaSi saqarTveloSi arsebul safinanso-ekonomikur mdgomareobaze dRes bevrs saubroben: zogi amtkicebs, rom qveyanaSi mZime ekonomikuri viTarebaa, rom swrafi ekonomikuri zrda Senelda, SeiniSneba stagnacia, recesia da a.S. eqspertTa nawili ki Tvlis, rom sagangaSo araferia da bevri arsebul viTarebas politikuri Zalauflebis gadabarebas ukavSirebs. faqtia, rom kohabitaciis procesi ekonomikaze uaryofiTad aisaxa. rogorc eqspertTa nawili Tvlis, sanam ekonomikaze politika batonobs da gadawyvetilebebi politikuri mizanSewonilobiT miiReba, qveyana realur ekonomikur ganviTarebas ver miaRwevs. am fonze, ekonomikur eqspertTa nawili mivida im daskvnamde, rom aucilebelia Seicvalos saqarTvelos ganviTarebis ekonomikuri paradigma, daiwyos mkafio da gasagebi ekonomikuri politikis warmoeba, arsebuli antisinergiuloba Seicvalos sinergiulobiT, gamoikveTos ekonomikuri mdgomareobis realuri suraTi, problemebis raoba da ganisazRvros am mdgomareobidan gamosavali. kvalificiuri eqspertebisa da mecnierebis obieqturi azris mosmena dRes gansakuTrebiT mniSvnelovani da sainteresoa, vinaidan arsebul ekonomikur viTarebazea damokidebuli rogorc Cveni qveynis, ise TiToeuli Cvenganis momavali. ra xdeba dRes saqarTvelos ekonomikaSi, rogoria misi ganviTarebis gzebi da perspeqtivebi? emuqreba Tu ara saqarTvelos ekonomikuri krizisi? SeZlebs Tu ara xelisufleba saarCevno dapirebebis Sesrulebas axlo momavalSi? rogor unda ganisazRvros ganaTlebisa da mecnierebis roli saqarTvelos ekonomikis ganviTarebaSi? _ am aqtualur sazogadoebriv-politikur da ekonomikur sakiTxebze amomwuravi pasuxebi gasca ekonomikur mecnierebaTa doqtorma, profesorma lado papavam, romelmac, studentebis iniciativiT, 7 ivnisidan 14 ivnisamde ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetSi waikiTxa leqciebis cikli `saqarTvelo ekonomikuri ganviTarebis modelis ZiebaSi~. leqciebi oTx Tematur nawilad iyo dayofili: `damoukidebeli saqarTvelos ekonomika, ganviTarebis zigzagebi“, `saqarTvelo da globaluri ekonomika“, „Raribi qveynis momxmarebluri ekonomikis formireba” da „saqarTvelos ekonomikis momavali da ganaTlebisa da mecnierebis roli“. `Cven martivad da yvelasTvis gasagebad visaubrebT iseT Temebze, romelsac verc erT wignSi ver amoikiTxavT~... _ ase daiwyo pirveli leqcia lado papavam Tbilisis saxelmwifo universitetis saaqto darbazSi, sadac msmenelebs damoukidebeli saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis analizi da sakuTari ekonomikuri xedva gauziara. Tamar dadiani „saqarTvelos transformaciis ocwliani periodi sainteresoa mravali TvalsazrisiT, maT Soris, mimdinare procesebis gasaanalizeblad. arsebuli ekonomikuri codna da gamocdileba veRar gansazRvravda mosalodneli cvlilebebis mTel speqtrs da ekonomikis moulodneli scenariT ganviTareba gamocdas uwyobda xelisuflebas. swored es iyo mizezi, rom saqarTveloSi sabazro ekonomikaze gadasvlisa da ekonomikuri reformebis procesi moumzadeblad, yovelgvari Teoriuli safuZvlis gareSe daiwyo. saqarTveloSi damoukideblobis idea da transformacia ekonomikasTan mimarTebaSi saTaves 1989 wlis 9 aprilis cnobili movlenebis Semdeg iRebs. oRond damoukideblebi viyoT, balaxsac ki SevWamTo _ aseTi iyo sazogadoebis ganwyoba... nawilobriv agvixda es gamonaTqvami: swored am balaxma gadaarCina, pirdapiri gagebiT, garkveul periodSi saqarTvelo. am periodze saubari dRes Zalian rTulia, radgan maSin moRvawe yvela piri cocxalia da cocxali adamiani ki yovelTvis subieqturia. im dros realurad ar iyo bolomde gaazrebuli saqarTvelos ekonomikuri ganviTarebis safuZveli. ganviTarebis bevri modeli arsebobs, magram romeli gaamarTlebda am SemTxvevaSi, aravin icoda; ra iyo gasakeTebeli da rogor unda aSenebuliyo damoukidebeli saxelmwifos ekonomika _ amaze mecnierebas pasuxi ar hqonda. ra Tqma unda, kapitalizmze unda gadavsuliyaviT, magram ekonomikuri Zalauflebis xelidan gaSveba saxelmwifos ar undoda, arc reformebis dawyebis survili awuxebda. sabWoTa kavSiris dangrevis Sedegad Seqmnil saxelmwifoebs formalurad erqvaT saxelmwifoebi, maT TavianTi konstituciac ki ar hqondaT, arc saxelmwifo institutebi arsebobda da arc xedva, Tu rogor unda gadavsuliyaviT sabazro ekonomikaze. saqarTveloSi Sokuri TerapiiT gatarebuli ekonomikuri reformebi Cavarda, radgan, poloneTisgan gansxvavebiT, saqarTvelos ar gaaCnda am reformis gatarebisTvis saWiro saxelmwifoebrivi institutebi, ar hqonda sakuTari fulis niSani da sabanko sistema. Sokur Terapias mohyva hiperinflacia da kuponis swrafi devalvacia. saSualo xelfasi maSin dolaris eqvivalentiT 1,5 dolari iyo, xolo pensia 10 cents udrida. 1994 wlidan mTavroba mixvda, rom ase gagrZeleba aRar SeiZleboda. saWiro iyo inflaciis moTokva, romelic purze fasebis gaTavisuflebas gulisxmob- da. 1994 wlis seqtemberSi purze fasebi 280-jer, xolo pensiebi da xelfasebi 20 %-iT gaizarda. Tumca, xalxs didi protesti ar gamouTqvams, radgan ukve isedac ukiduresad gaWirvebuli iyo... miuxedavad CamoTvlili problemebisa, am periods warmatebuli nabijebic hqonda. aseT nabijad iTvleba 1995 wlis ianvarSi saqarTvelos biujetis damtkiceba da oqtomberSi erovnuli valutis _ laris SemoReba, romelic stabiluri valuta gaxda. ekonomikuri TvalsazrisiT, es seriozuli warmateba iyo qveynisTvis. ase gamoviareT damoukideblobis pirveli aTi weli Tavisi SecdomebiTa da mciredi gamonaTebiT. es iyo brZola gadarCenisTvis. magram saWiro iyo daSvebuli Secdomebis gamosworeba da iseTi zomebis gatareba, rac qveynis damoukideblobis mcire garantias mainc mogvcemda“, _ aRniSna lado papavam. arc erT ekonomikur sistemas ar SeuZlia warmatebiT funqcionireba WeSmariti ekonomikuri Teoriis aTvisebis gareSe. magram dRes calkeul ganviTarebad qveyanaze morgebuli Teoria ar arsebobs. dasavleTis mowinave ekonomistebis mier Seqmnili „ekonomiksad“ wodebuli ekonomikuri Teoria met-naklebad esadageba maRalganviTarebuli sabazro ekonomikis sistemas da naklebad gamosayenebelia postkomunisturi qveynebis sabazro urTierTobaTa Camoyalibebis Teoriul safuZvlad. realurad, mas mxolod SemecnebiTi datvirTva gaaCnia. miuxedavad imisa, rom transformaciis ocwliani periodi mZime iyo, saqarTvelo dRes globaluri ekonomikis nawilia. msoflio globalizaciis procesi sul axal-axal saxelmwifoebs iTrevs Tavis morevSi. sanam specialistebi am axal, jer bolomde Seuswavlel fenomens ikvleven, mis definicias iZieben da nair-nair koncefciebs amuSaveben, is ganuxrelad Semodis Cvens cxovrebaSi da did gavlenas axdens TiToeuli Cvenganis azrovnebasa da qcevaze. amitom, Tu momavalze vfiqrobT, valdebulni varT vicodeT, rasTan gvaqvs saqme, ra CrdilnaTeli gaaCnia mas da ras gviqadis momavalSi. profesor lado papavas meore leqciis mTavari Tema swored saqarTvelo da globaluri ekonomika iyo, sadac momxsenebelma zedmiwevniT axsna saqarTvelos adgili da roli globalur ekonomikaSi. saqarTvelo rom globaluri ekonomikis nawilia, yvelaze mwvaved es ekonomikuri krizisis dros gamoikveTa. globaluri msoflio krizisi 2007 wels daiwyo, magram saqarTveloSi naklebad iyo gancda imisa, rom is Cvenc Segvexeboda, radgan aq ar iyo ganviTarebuli Efinansuri bazrebi _ saerTaSoriso finansur bazrebze naklebad iyo warmodgenili qarTuli fasiani qaRaldebi, da Tu msoflioSi finansuri krizisi ganviTardeboda, is, mxolod, qveyanaSi investiciebis Semosvlaze aisaxeboda. rogorc profesorma lado papavam aRniSna, „bolo ekonomikuri krizisi gaxldaT Warbwarmoebis krizisi, romlis safuZvels sakredito meqanizmi warmoadgenda. saintereso gamocdileba dagrovda, magaliTad, iaponiaSi, sadac sesxis amRebs garantorad saxelmwifo udgeboda. am SemTxvevaSi bankebi nakleb yuradRebas aqcevdnen kompaniis gadaxdisunarianobas, radgan saxelmwifo iRebda valdebulebas, es sesxi biujetidan daefara. aman Camoayaliba qcevis garkveuli stereotipi, romelsac ekonomistebma „zombi ekonomika“ uwodes. ase gaCndnen „zombi firmebi“ da „zombi bankebi“. Semdgomma movlenebma iaponiis ekonomikis ganviTarebaze cudi Sedegi iqonia. es wminda iaponuri fenomeni aranakleb aqtualuri gaxda mTeli msofliosTvis. zombirebis meqanizmi iqna gamoyenebuli amerikis SeerTebuli Statebis, germaniis, irlandiis Tu sxvaTa mTavrobebis mier. ratom? imitom, rom iqac igive procesebi mimdinareobda. qveynis xelisuflebis winaSe yovelTvis dgas arCevani: ekonomikurad racionaluri Tu politikurad xelsayreli gadawyvetileba? ra Tqma unda, politikosi politikur gadawyvetilebas irCevs, magram es gadawyvetileba yovelTvis ar emTxveva ekonomikurad racionaluri gadawyvetilebis sqemas. Sedegad miviReT is, rom daiwyo msoflio ekonomikis zombireba ufro cudi sqemiT, vidre es iaponiis ekonomikisaTvis iyo damaxasiaTebeli“... idga Tu ara saqarTvelo finansuri krizisis saSiSroebis winaSe? _ am kiTxvas profesorma ase upasuxa: `saqarTveloSi finansuri krizisi realurad iqneboda, magram misi ganviTareba 2008 wlis agvistos cnobil movlenebs daemTxva. ruseTTan omma saqarTvelos ekonomikuri kuTxiT plusic moutana, miuxedavad infrastruqturis ngrevisa da axali gauTvaliswinebeli xarjebisa. omi rom ar dawyebuliyo, saqarTvelos aravin aRmouCenda im masStabis finansur daxmarebas, rac mas 2008 wlis Semodgomaze aRmouCines. briuselSi Seikribnen donori saerTaSoriso organizaciebi da miiRes uprecedento gadawyvetileba: saqarTvelosTvis gamoeyoT 4,5 miliardi dolaris finansuri mxardaWeris paketi, romelic ori wlis ganmavlobaSi unda Semosuliyo saqarTveloSi. da es maSin, roca msoflioSi mwvave finansuri krizisia, yvelas daxmareba sWirdeba, Tavisufali fuli ki ar aris, da Tu aris, sakmaod Zviria... am Tanxidan mxolod 2,5 miliardi iyo sesxis saxiT gacemuli, danarCeni ki granti iyo. sabanko seqtori krizisisgan swored am daxmarebam gadaarCina. am TvalsazrisiT saqarTvelo mTlianad jdeba globaluri ekonomikis konteqstSi. rom ara es daxmareba, finansuri krizisi qveyanaSi realurad ganviTardeboda~... am SemTxvevas erT-erT statiaSi lado papavam „omis paradoqsi“ uwoda. dRes saqarTvelos ekonomikis modeli dafuZnebulia moxmarebis stimulirebaze. Tu ra Sedegebi moitana moxmarebis stimulirebam ekonomikis realuri seqtoris saTanado ganviTarebis gareSe, am sakiTxs profesorma lado papavam didi yuradReba dauTmo mesame leqciaze, romlis Tema gaxldaT „Raribi qveynis momxmarebluri ekonomikis formireba“. saqarTvelos amJamindeli mTavrobisTvis pirveli rigis amocana evrokavSirTan Tavisufali vaWrobis reJimis miRweva da yvela im potenciuri SesaZleblobis amoqmedebaa, rasac evrokavSirTan ekonomikuri integracia moitans. amisTvis saqarTvelos mTavrobis ekonomikurma politikam yuradReba unda gaamaxvilos antimonopoliuri regulirebis evropuli modelis pirobebSi warmoebis ganviTarebaze, momxmarebelTa uflebebis dacvasa da SromiT urTierTobebze. tsunewspaper @ tsu.ge arcTu didi xnis winaT, saqarTvelos premier-ministri biZina ivaniSvili gamovida iniciativiT, Seiqmnas qveynis ekonomikuri ganviTarebis strategia. dokumentze ukve muSaobs finansTa saministro ekonomikis saministrosTan erTad da mis SemuSavebaSi CarTulni arian qarTveli eqspertebi, maT Soris batoni lado papavac, romelsac miaCnia, rom es aris swori mimarTuleba. `vfiqrob, rom problema kompleqsurad unda gadawydes... dasaqmebis zrdiT unda moxdes ara marto ekonomikuri zrdis miRweva, aramed siRaribis problemis daZlevac. swored dasaqmebiT unda moxdes xalxis Semosavlebis zrda da, amasTanave, damatebiTi SesaZleblobebi unda gaCndes sxvadasxva regionis ganviTarebisTvis. saWiroa kompleqsuri xedva, romelsac, vfiqrobT, male SevimuSavebT“, _ aRniSna man saqarTvelos ekonomikis momavalze saubrisas, romelsac meoTxe leqcia miuZRvna. sadac aseve isaubra saqarTvelos ekonomikur ganviTarebasa da perspeqtivaze. `saqarTvelo mcire zomis qveyanaa, mcire mosaxleobiT, ekonomikis mcire masStabebiT... roca qveynis masStabebi mcirea, misi ekonomika ar aris investorisTvis didad mimzidveli. is cdilobs, msxvili masStabis mqone qveynebSi Cados investicia. Tumca mcire zomis qveynebs SeuZliaT ise ganavrcon ekonomikuri masStabebi, rom qveynis sazRvrebi ucvleli darCes. ra aris amisTvis saWiro? unda damyardes Tavisufali vaWrobis reJimi, romelic seriozuli nabijia evrointegraciisken. miuxedavad imisa, rom saqarTvelo ar aris evrokavSiris wevri qveyana, misi ekonomika evrokavSiris ekonomikis nawili xdeba. es, ra Tqma unda, saqarTvelos ekonomikis masStabebs afarToebs. ibadeba kiTxva: riT unda iyos saqarTvelos ekonomika mimzidveli ucxoeli investorisTvis? magaliTad, saqarTveloSi advilia biznesis registracia, ucxoeli investorisTvis biznesis dawyeba... investorisTvis aseve momxibvlelia sagadasaxado tvirTis simcire, is bevrad ufro mcirea, vidre evrokavSiris danarCen qveynebSi. evrokavSiri mzad aris saqarTvelosTan daamyaros Tavisufali vaWrobis reJimi im winapirobebis gaTvaliswinebiT, rasac briuseli saqarTvelos uyenebs. es rekomendaciebi vaWrobis teqnikur barierebs, sursaTis uvneblobas, inteleqtualuri sakuTrebisa da Tavisufali konkurenciis dacvas exeba“... batoni lado finaluri leqciis msvlelobisas ganaTlebisa da mecnierebis ganviTarebis sakiTxebsac Seexo, ris gareSec qveyana warmatebuli ver iqneba. misi azriT, „arsebobs pozicia, rom saqarTvelo mcire zomis qveyanaa da ar gaaCnia resursebi didi mecnierebis ganviTarebisTvis. mecnierebisadmi agdebuli damokidebuleba ara marto mecnierebas, swavlebasac akninebs umaRles skolaSi”. me-14 gverdze www.tsu.ge 14 Tbilisis universiteti eqvTime TayaiSvilis 150 wlisTavi iuneskos egidiTac aRiniSneba saqarTvelos meWurWleTuxucesis _ eqvTime TayaiSvilis 150 wlisTavi wels ara marto saqarTveloSi, aramed iuneskos egidiTac aRiniSneba, Tumca, misi dabadebis TariRi, SesaZloa, kvlav sakamaTo gaxdes. amis Sesaxeb 19-20 ivniss Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetze gamarTul samecniero konferenciaze gaxda cnobili, romelic didi mecnieris da moRvawis xsovnas mieZRvna. SurTxia beroSvili saqarTvelos eklesiis mier wmindanad Seracxuli da `RvTiskacad~ wodebuli mecnieris moRvaweoba mravali aspeqtiT aris saintereso, misi Sromebi ki dResac yuradsaReb masalas warmoadgens rogorc mkvlevrebisTvis, ise istoriiT, arqeologiiT, siZveleTmcodneobiT da filologiiT dainteresebuli adamianebisTvis. Tumca, ramdenad warmatebuli iyo eqvTime TayaiSvili, rogorc mecnieri, romelmac bedis ukuRmarTobis gamo mravali weli emigraciaSi gaatara da romlis mTavar sazrunavs qarTuli saganZuris gadarCena warmoadgenda, am kiTxvas upasuxa Tsu-is profesorma qeTevan nadiraZem moxsenebaSi _ `eqvTime TayaiSvili _ mecnieri da sazogado moRvawe~. `eqvTime TayaiSvili 1883 wels quTaisis gimnaziis damTavrebis Semdeg peterburgis universitetSi gaemgzavra, sadac istoria-filologiis fakultetze Tavisufal msmenelad Cairicxa. 1887 wels igi saqarTveloSi mecnierebaTa kandidatis xarisxiT dabrunda. misi sadisertacio Tema iyo `saqarTvelo-ruseTis urTierToba XV-XVII saukuneebSi”. 1889 wels eqvTime TayaiSvilma, dimitri baqraZem da Tedo Jordaniam daaarses `saqarTvelos saegzarqoso muzeumi~, romlis daniSnuleba saqarTvelos eklesia-monastrebSi Semonaxuli werilobiTi Zeglebis moZieba, Sekreba-Senaxva da Seswavla iyo. misi Rvawli didia universitetis daarsebis saqmeSic. 1920 wlisTvis eqvTime universitetSi kiTxulobda saleqcio kursebs: `saqarTvelos siZveleebis Sesavali”, `epigrafika”, `eklesia-monastrebis istoria”. agreTve ganagebda arqeologiis kaTedras. 1921 wlis 25 Tebervals saqarTveloSi sabWoTa xelisuflebis damyarebis Semdeg safrangeTSi evakuirebuli menSevikuri mTavrobis gadawyvetilebiT, mTeli samuzeumo qoneba ucxoeTSi gaitanes, romlis meTvalyured yvelasgan ndobiT aRWurvili piri _ eqvTime TayaiSvili dainiSna. 11 marts eqvTimem meuRlesTan erTad datova samSoblo da mas Semdeg ganZs ar moSorebia. paralelurad eqvTime safrangeTSic agrZelebda mecnierul saqmianobas. igi kiTxulobda leqciebs Temebze: `saqarTvelo romaelTa dros”, `qarTuli istoriografia”, `qarTuli enis adgili msoflio enaTa Soris” da sxva. eqvTime TayaiSvilis samecniero interesebi mravalmxrivia: wyaroTmcodneoba, arqeologia, arqeografia. amasTan, igi iyo qarTuli mwerlobisa da xalxuri sityvierebis, epigrafikis, istoriuli geografiisa da samarTlis istoriis mkvlevari. da bolos, ismis ritorikuli kiTxva: iyo Tu ara eqvTime TayaiSvili warmatebuli mecnieri? diax iyo, radgan warmatebulia mecnieri, romlis mier dasmuli problemebi dRemde aqtualuria. dadga dro misi naSromebis xelaxali gamocemis, rac universitetma unda iTavos”, _ aRniSna qeTevan nadiraZem. rogorc cnobilia, eqvTime TayaiSvili `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis” gamgeobis wevric iyo. swored am periods ukavSirdeba misi mravalmxrivi samecniero moRvaweoba. profesorma giorgi JuJunaSvilma da doqtorantma saba saluaSvilma erTobliv sakonferencio naSromSi eqvTime TayaiSvilis moRvaweobis swored am periodze isaubres. maTi informaciiT, eqvTime TayaiSvili aqtiurad Caeba Zveli xelnawerebis Segrovebis saqmeSi. misi erTerTi pirveli naSromi, romelic mis mierve 1889 wels aRmoCenil e.w. `parxlis saxarebas~ Seexeboda, gazeT `iveriaSi~ daibeWda, rasac didi gamoxmaureba mohyolia. erTi wlis Semdeg, 1890 wels, man gamosca `sami istoriuli xronika~, romelSic gaerTianebuli iyo qarTlis moqcevis, sumbatis qronika da mesxuri daviTnis matiane. 1891 wels eqvTime TayaiSvilis redaqtorobiT `wera-kiTxvis gamavrcelebelma sazogadoebam~ gamoaqveyna `axali varianti wm. ninos cxovrebisa anu meore nawili qarTlis moqcevisa~. 1895 wels eqvTime TayaiSvilma gamoaqveyna `sibrZne balavarisa~. 1896 wlis 29 oqtombers eqvTime TayaiSvils sazogadoebis winaSe dauyenebia mariamiseuli `qarTlis cxovrebis~ dabeWdvis aucilebloba, ris gamoc eqvTime TayaiSvilis TavmjdomareobiT Semdgara komisia, romelsac `qarTlis cxovrebis~ gamocemaze muSaoba daevala. eqvTime TayaiSvilis mecnieruli moRvaweobis Sedegad gamoica da aRiwera _ `Tamarianis~, `amirandarejanianis~, `rostomianis~, `Sahnavazianis~, `qilila da damanas~, `baramianis~ da Zveli qarTuli mwerlobis sxva Zeglebis xelnawerebi. eqvTime TayaiSvilis saxels ukavSirdeba `wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis~ saxeliT `vefxistyaosnis~ moZieba, Seswavla da gamoqveyneba. eqvTime TayaiSvilma pirvelma daadgina, rom `vefxistyaosnis~ Cven dromde moRweuli arc erTi xelnaweri ar aris XVII saukunis I naxevarze ufro Zveli. `didZali masalis Sejerebis safuZvelze e. TayaiSvili sabuTianad amtkicebs, rom `vefxistyaosnis~ vaxtangiseuli redaqcia kritikuli gamocemaa, rom `qarTuli mecnierebisa da kulturis sarbielze am SesaniSnavma moRvawem SeZlo gaewminda `vefxistyaosani~ im danarTebisgan, romlebic Seiqmna me-17 saukuneSi...~. `qarTvelTa Soris werakiTxvis gamavrcelebel sazogadoebaSi~ moRvaweobisas Catarebul samecniero saqmeTa erTgvari dagvirgvineba iyo eqvTime TayaiSvilis mier ortomad gamocemuli `qarTvelTa Soris wera-kiTxvis gamavrcelebeli sazogadoebis xelnawerTa aRweriloba~. meore tomis pirveli nakveTis gamoqveynebis Semdeg (1906 w.) niko marma ruseTis mecnierebaTa akademiaSi vrceli recenzia waradgina, sadac aRniSnavda, rom TayaiSvilis es naSromi qarTvelologiaSi didi movlena iyo. mecnierebaTa akademiam eqvTime TayaiSvilis naSromi sagangebo aRniSvnis Rirsad cno da oqros medliT daajildova. giorgi JuJunaSvilisa da saba saluaSvilis kidev erTi erToblivi moxseneba eqvTime TayaiSvils dabadebis TariRis dazustebas isaxavda miznad. mecnierebma yuradReba gaamaxviles eqvTime TayaiSvilis biografiaSi arsebul uzustobebze, sadac Tavadve aRniSnavs: `Cemi metrikis mixedviT me davbadebulvar 1863 wlis 5 ianvars (Zv. stiliT), magram SesaZloa amaze win erTis wliT mainc viyo dabadebuli, vinaidan CvenSi metrikas monaTvlidan adgendnen~. giorgi JuJunaSvilis da saba saluaSvilis informaciiT, amave TariRs, oRond dazustebis gareSe (Zveli stili) uTiTebs gamoCe- nili moRvawis yvela biografi. aris gamonaklisebic – 3 ianvari, 5 ivnisi. Tumca, es ar aris angariSgasawevi informacia. `Cven gadavamowmeT saistorio arqivSi daculi monacemebi. aRmoCnda Semdegi uzustoba, romelic arc Tavad eqvTimes da arc mis romelime biografs ar gadaumowmebia da, Sesabamisad, arc gauTvaliswinebia. kvlevis Sedegad dadginda, rom eqvTime TayaiSvili dabadebula 1862 wlis 5 ianvars Zveli stiliT, axali stiliT 19 ianvars~, _ aRniSnes mkvlevrebma. rogorc Tsu-is humanitarul mecnierebaTa fakultetis dekanma darejan TvalTvaZem aRniSna, samecniero konferencia Tematurad mravalferovani iyo da masSi profesorebTan erTad axalgazrda mkvlevrebmac miiRes monawileoba, rac misasalmebelia. `safakulteto konferenciebs gamorCeuli pirovnebebis, gamoCenili mecnierebis saiubileo TariRebs vukavSirebT, sadac, mTeli wlis ganmavlobaSi, sxvadasxva mimarTulebebze Catarebuli samecniero muSaobis erTgvari Sejameba xdeba. wina wlebSi gavmarTeT akaki SaniZis, ivane javaxiSvilis, arnold Ciqobavas, Salva nucubiZis da sxva korifeebisadmi miZRvnili konferenciebi. wels eqvTime TayaiSvilis iubilesadmi miZRvnil sxvadasxva RonisZiebebs vgegmavT. misasalmebelia humanitarul mecnierebaTa fakultetis istoriis mimarTulebis axalgazrda mkvlevrebis iniciativa, romlebsac surT _ xelmeored gamoscen eqvTime TayaiSvilis yvelaze mniSvnelovani naSromebi~, _ aRniSna darejan TvalTvaZem. lado papavas leqciebis cikli saqarTvelo ekonomikuri ganviTarebis modelis ZiebaSi meTormete gverdidan Cven ver SevinarCunebT da ver ganvaviTarebT mecnierebas, Tu, garkveul etapamde mainc, mTavari damfinansebeli ar iqneba saxelmwifo... ra unda iyos amosavali? „vardebis revoluciis“ Semdeg Camoyalibda xedva, rom mTavari aris studenti. swored am ideologiaze iyo dafuZnebuli vauCeruli sistema. am sistemis kraxi gamoCnda swored maSin, roca universitetebidan swavlis safasuris gadauxdelobis gamo 10 000 studenti gairicxa. am faqtma xazi gausva modelis aramarTebulobas. axalgazrda mxolod maSin unda iricxebodes universitetidan, Tu ver swavlobs an Tu raRac daaSava. DdRes ukve gamoCnda axali Sexedulebebi umaRlesi skolis reformasTan dakavSirebiT... araerTi kolega CemTan saubarSi afiqsirebs „dvalis proeqtis“ mimarT kritikul damokidebulebas, Tumca maTi umravlesoba sajarod amis Tqmas ver bedavs... yvelas unda gvaxsovdes, rom dumiliT da Tavis motyuebiT demokratias ver avaSenebT! dokumenti, romelic cnobilma fizikosma Seqmna, oficialurad damtkicebuli ar aris. batoni dvalis mier dawerili koncefcia iseTive mcdar modelzea agebuli, rogoric iyo aleqsandre lomaias xedva. lomaiasTvis mTavari iyo studenti, dvalisTvis mTavaria profesori, anu mis sqemaSi studenti saerTod ar arsebobs. nebismieri koncefciis daweris dros unda icode, rom universiteti warmoudgenelia ori subieqtis – studentisa da profesoris gareSe. pirdapir vacxadeb: rac gaakeTa lomaiam, SeiZleba Sebrunebuli meTodiT, iseTive „warmatebiT“ daagvirgvinos gia dvalma. rac mTavaria, dvalis koncefciaSi saerTod ar aris ganxiluli ori sakiTxi: pirveli – universitetebis iuridiuli statusi da meore – finansuri sakiTxi. rasac es adamiani gvTavazobs, gaxlavT sakmaod Zviri modeli. is kargad aris aprobirebuli amerikaSi, magram amerikuli saganmanaTleblo sistemis gadmotana saqarTveloSi, praqtikulad, SeuZlebelia. damisaxeleT, ramdeni mecenati viciT ivaniSvilis garda, rome- tsunewspaper @ tsu.ge lic kulturas da ganaTlebas exmareba? me aseTi, samwuxarod, ar maxsendeba...~ _ ganacxada lado papavam. kidev sxva mraval mniSvnelovan kiTxvaze gasca amomwuravi pasuxi profesorma lado papavam, romelmac Tavis mxriv madloba gadauxada studentebs, romlebmac sauniversiteto sazogadoebasTan Sexvedris organizeba iTaves. es iyo maisSi dagegmili RonisZieba, romelic obieqturi mizezebis gamo cota mogvianebiT gaimarTa. maSin, jer kidev ar iyo saubari Tsu-is reqtoris arCevnebze. informatiuli leqciebis wakiTxvisTvis, studentTa sainiciativo jgufis xelmZRvanelma mixeil gabelaiam, studentebis saxeliT, didi madloba gadauxada profesors, romlis eqspertuli mosazrebebis mosmeniTac Tsu-is studentTa didi nawili mudam dainteresebulia. msmenelTa umetesobas ekonomikis profiliT mis maRalkvalificiurobaSi eWvi ar epareba. cnobisTvis: lado papava 1994 wlidan 2000 wlamde, rogorc ekonomikis ministri, aqtiurad monawileobda fulis reformis, puris bazris sruli liberalizaciis, instituciuri gardaqmnebisa da sxva mniSvnelovan samTavrobo programebSi. rogorc saqarTvelos mTavrobis ekonomikuri gundis wevri, batoni lado gaxldaT saerTaSoriso savaluto fondisa da msoflio bankis misiebTan molaparakebebis erTerTi mTavari monawile. www.tsu.ge
Benzer belgeler
TÜRKİYE / ERZURUM DEVLET TİYATROSU
Rol Dağılımı
Mehmet Ali Kaptanlar, Can Başak, Muhammet Uzuner, Nesrin Kazankaya,
Başak Meşe, Kayhan Teker, Mehmet Aslan, Aytunç Şabanlı, Zeynep Özden,
Erdinç Anaz, Okan Kayabaş, İlker Yiğen
Universiteti N39_08
28 aprilidan 1 maisis CaTvliT ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universitetis delegacia, Tsu reqtoris, akademikos vladimer papavas xelmZRvanelobiT, samuSao vizitiT iranis islamur res...
rom xma amoeRo... germaniaSi nacistebi rom komunistebs
finansuri wyaroa universitetebisTvis. Tumca aqac aris
gamosavali. roca saxelmwifo
awesebs kvotirebis sistemas _
es ki sakmaod radikaluri
nabijia _ man SeiZleba raRac
kontrolis meqnizmebic SemoiRos,...
Untitled
fikacia. xazgasmiT aRiniSna isic, rom saqarTvelos evroatlantikur
organizaciebSi integraciisaken swrafva ar aris motivirebuli mxolod
mesamed mosvla
rogorc es adre
moxda, swored amis gamoZaxilia is, rac dRes xdeba.
amnistia ki ar unda yofiliyo, meti sasjeli unda
yofiliyo, oRond diferencirebuli, radgan yvelas
Tanabari braleuloba ar hqonda, zogi ...
ivane javaxiSvilis saxelobis Tbilisis saxelmwifo universiteti
gansazRvras.
saqarTveloSi sabazro ekonomikaze gardamavali periodis analizis
safuZvelze
saakaSvili sam TveSi SeZlebs saakaSvili sam - Tbilisi
xelisuflebis warmomadgenlebisgan misi mier wamoyenebuli pirobebis Sesrulebas
elodebodes. Sesabamisad,
Zalian sainteresoa, ras
andrei ilarionovi
procentmde SemcirebiT msoflios saSualo donesTan SedarebiT. magram XX
saukuneSi mosaxleobis wili msoflio mosaxleobaSi orjer da metad Semcirda,
xolo mSp erT sul mosaxleze msoflioSi mSp-s saSualo doni...
ludvig fon mizesi 1881-1973 ludvig fon mizesma Tavisi cxovreba
statistika faqtebs aRicxavs, magram maT am
faqtze ufro metis ganmarteba ar ZaluZT
(sruli simarTlea, rom zogierTi statistikosi
“TaRliTia” da saTanado faqtebze dayrdnobiT
SeiZleba iTqvas, rom mTavrob...
d a s a x e l e b a gegma xarji gadaxra saqarTvelos parlamenti da
`Cven martivad da yvelasTvis gasagebad visaubrebT iseT Temebze, romelsac
verc erT wignSi ver amoikiTxavT~... _ ase daiwyo pirveli leqcia lado papavam
Tbilisis saxelmwifo universitetis saaqto darbaz...